11-okų ir 12-okų Didžioji savaitė: tarp egzaminų ir vienatvės

Kai likus savaitei iki Šv. Velykų visas krikščioniškas pasaulis stabteli ir nurimsta, Lietuvos mokyklose tvyro priešinga atmosfera – jaudulys ir nerimas. Didžioji savaitė čia ne susikaupimo, o įtampos: vienuoliktokai ir dvyliktokai laiko lietuvių kalbos ir literatūros, taip pat anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų kalbėjimo egzaminus. Ši įtampa persikelia iš kabinetų ir į socialinius tinklus, kur vis garsiau keliami klausimai apie sistemos logiką.Mokytojai ir mokyklų administracijos atvirai pripažįsta – kalbėjimo egzaminai išbalansuoja ugdymą. Nors formaliai po egzaminų turėtų vykti pamokos, realybėje tai beveik neįmanoma: dalis mokytojų egzaminuoja, kiti užtikrina tvarką, o mokyklose turi būti tyla. Net ir turint laisvų kabinetų, pamokos stringa, nes mokiniai egzaminus laiko skirtingu metu – nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos.Tačiau didžiausias smūgis tenka ne tvarkaraščiams, o šeimoms. Tėvai, auginantys skirtingo amžiaus vaikus, šiemet priversti rinktis – su kuriais leisti atostogas. Jaunesni ilsisi, vyresnieji laiko egzaminus, ir bendro šeimos laiko tiesiog nelieka. Dažniausiai pasirenkama prižiūrėti mažesnius vaikus, o vyresnieji paliekami savarankiškai – kartu su atsakomybe, įtampa ir, neretai, nuoskauda.Tokioje situacijoje natūraliai kyla klausimai: ar įmanoma Lietuvoje sukurti atostogų sistemą, kuri ne tik būtų patogi egzaminų organizavimui, bet ir negriautų šeimų gyvenimo? Ar sprendimai priimami matant visumą, ar tik sprendžiant vieną problemą kitos sąskaita?Ir svarbiausia – ar tai jau galutinė tvarka, ar dar laukia nauji „tylūs“ pakeitimai dėl vasaros, rudens ar žiemos atostogų?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Linas Dargevičius, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Jonė Kučinskaitė.