Ar Lietuvoje gali nelikti valstybinių brandos egzaminų?

Ar jau esame pribrendę atsisakyti valstybinių brandos egzaminų (VBE) ir kliautis gimnazijų mokytojų rašomais pažymiais? O gal verta atskirti mokyklos baigimą nuo egzaminavimo ir stojančiųjų atrankas vėl grąžinti aukštosioms mokykloms? Tai tik du iš šešių galimų VBE pokyčio scenarijų, kuriuos penktadienį visuomenei pristatė Lietuvos švietimo taryba (LŠT).Vis dėlto Tarybos nariai, atstovaujantys aukštosioms mokykloms, pastebi, kad VBE turi išlikti, nes gimnazijų mokytojų rašomų pažymių svoris nevienodas ir mažai koreliuoja su abiturientų gaunamais egzaminų įvertinimais.Tiesa, jei VBE sistema būtų keičiama, tai įvyktų ne anksčiau nei 2029 m., kitaip sakant, pirmieji ją išmėgintų dabartiniai devintokai.Šiuo metu baigiantieji gimnazijas, kurie stoja į aukštąsias mokyklas, privalo išlaikyti bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus, stojantieji į menus) bei dar mažiausiai vieną pasirinktą egzaminą.Kuris iš šešių pristatytų scenarijų realiausias? Ir ar nauja VBE reforma tikrai sumažintų stresą bei neaiškumą?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Lietuvos švietimo tarybos narys, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Lietuvos švietimo tarybos narys, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas, mokytojas Audrius Jurgelevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila bei švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Jonė Kučinskaitė.