Ar reikia naujos mokyklų tinklo pertvarkos?

Tai klausimas, kurį pastaruoju metu kelia dalis analitikų. Dabartinė mokyklų tinklo sistema, susiformavusi per kelis dešimtmečius, yra itin fragmentuota. Daugelis mokinių pereina per kelis etapus: po keturmetės pradinės mokyklos – į keturmetę progimnaziją, po to – į keturmetę gimnaziją. Be to, egzistuoja dešimtmetės pagrindinės mokyklos bei ilgosios, dvylikametės gimnazijos.Siūloma pertvarka numato ilgesnį pradinį etapą – nuo pirmos iki šeštos klasės, trumpesnę progimnaziją – nuo septintos iki devintos klasės ir gimnaziją – tik nuo 10 iki 12 klasės. Tokiu modeliu siekiama vėlinti akademinį spaudimą ir vienodinti mokinių galimybes bent iki 9 klasės. Tačiau mokyklų atstovai pabrėžia, kad vien struktūros pakeitimas neveiks be aiškių programų pokyčių, mokytojų parengimo ir papildomo finansavimo.Be to, gimnazijoje palikus tik tris klases, ji tapsianti tik „egzaminų laikykla“. Mat dešimtokai laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, o vienuoliktokai ir abiturientai – pirmą ir antrą valstybinių brandos egzaminų dalis.Todėl atsakymas nėra vienareikšmis.Ką apie galimą mokyklų tinklo pertvarką galvoja skirtingų mokyklų tipų bendruomenės: mokiniai ir jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracijos?LRT radijo laidoje dalyvauja Jurgita Nemanienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė, Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė, Žilvinas Damijonaitis, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė.