Dešimt balų. Kas grėsmingiau vaikams ir paaugliams: korona virusas ar saviizoliacijos pasekmės?

Nuotolinio mokymosi ir saviizoliacijos pasekmes vaikai ir paaugliai jaus dar mažiausiai keletą metų. Taip kalba dalis tiek Lietuvos, tiek pasaulio mokslininkų. Ir esą, kuo ilgiau jie bus „atkirsti“ nuo socialinių ryšių, bendravimo su bendraamžiais mokyklose, tuo sunkiau jiems būsią grįžti į įprastą gyvenimą. Kaip karantinas (socialinė izoliacija) veikia vaikus ir paauglius? Ar visiems vaikams ir paaugliams pasireikš neigiamos izoliacijos pasekmės? Kaip greitai jos tampa matomos? Ir kiek ilgai (tikėtina) išliks neigiamos karantino pasekmės vaikams ir paaugliams?Pagaliau, kiek tiesos, kad vaikai ir paaugliai sunkiau išgyvena socialinę izoliaciją, atsiskyrimą nuo draugų nei suaugusieji?Kaip paskelbus ir besitęsiant tiek pirmam, tiek antram karantinui keitėsi vaikų ir paauglių skaičius ligoninių stacionarų Neurologijos skyriuose?Ar yra palyginamoji statistika, kiek per vienerius metus, nuo pirmojo karantino vaikų ir paauglių susirgo Covid-19, o kiek įvairiomis nervų sistemos ligomis?Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė ir Paramos vaikams centro psichologė, programos „Big Brothers Big Sisters“ koordinatorė Vaida Gabė.Ved. Jonė Kučinskaitė