Dešimt balų. Kas lemia prastus penkiolikmečių skaitymo įgūdžius.

Kinija, Singapūras, Hongkongas, Estija, Kanada, Suomija, dar bene trys dešimtys šalių ir tik antrame sąrašo gale - Lietuva. Taip naujame tarptautiniame PISA tyrime atrodo mūsų penkiolikmečiai, pagal skaitymo gebėjimus. Mat šįkart penkiolikmečių pasiekimų tyrimas PISA daugiausia dėmesio kreipė, būtent, skaitymui, nors šis tyrimas taip pat matuoja ir matematikos bei gamtamokslinius gebėjimus. Tiesa, ir šiose srityse mes mažai turime kuo pasidžiaugti - daugiau nei ketvirtadalio visų penkiolikamečių matematikos žinios ir gebėjimai nesiekia II-o iš VI lygmens. Dar daugiau: apie 70 proc. visų tyrime dalyvavusių penkiolikmečių buvo iš gimnazijų. Tad pamėginkime įsivaizduoti, kaip Lietuva būtų atrodžiusi PISA tyrime, jei 50 proc. penkiolikmečių būtų buvę iš profesinių ir pagrindinių mokyklų, kurių mokinių akademiniai pasiekimai yra gerokai žemesni nei gimnazistų? Tad ką nuveikė švietime mūsų kaimynai estai bei lenkai, kad šiandien jie gali didžiuotis savo penkiolikmečių skaitymo gebėjimais, o mes turime tyliai nuleisti galvas ir mekenti, girdi, dar apie 20 kitų šalių penkiolikmečių pasiekimai yra dar prastesni. O ir, ką daryti, kad kitame tyrime iš tiesų matytume kokybinį šuolį, o ne tik dekoratyvinį stybtelėjimą aukštyn. Ved. Jonė Kučinskaitė.