Dešimt balų. Kas patiria daugiau akademinės neteisybės – studentai ar dėstytojai?

Prieš prasidedant karantinui Lietuvos studentų sąjungos atliktos apklausos parodė, kad kasmet akademinis nesąžiningumas ne mąžta, o didėja. Dėl akademinio nesąžiningumo – kai studentai vertinami geresniu ar blogesniu pažymiu dėl dėstytojo simpatijų ar antipatijų arba aukštesniais balais vertinami visuomeniškai aktyvūs ar įtakingi studentai, kai dėstytojai neįtraukia studentų į publikacijų bendraautorių sąrašą ar nepripažįsta studentų indėlio verčiant mokslo publikacijas, o grupinių atsiskaitymų metu visų studentų indėlį vertina vienodai, nors jis nevienodas, – labiausiai skundėsi biomedicinos ir menų studijų krypčių studentai.Kas pakito per pustrečių metų? Ar po karantino sugrįžus į auditorijas sumažėjo akademinio nesąžiningumo? Kokių studijų programų studentai ir dėstytojai šiandien skundžiasi daugiausia? Kaip sekasi išspręsti akademinius ginčus ir, ar studentai bei dėstytojai, pasiskundę savo fakulteto akademinių ginčų nagrinėjimo komisijai visada lieka išklausyti, suprasti bei, ar skundai neatsisuka prieš juos pačius? Kokios pagalbos, pastebėjus akademinį nesąžiningumą, galima tikėtis iš akademinės etikos kontrolieriaus?Dalyvauja Loreta Tauginienė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė, Joana Jasilionytė, Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė, bei Neda Žutautaitė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė.Ved. Jonė Kučinskaitė