Dešimt balų. Kiek naudos iš mokymosi vasarą?

Vis daugiau mokyklų vadovų kritikuoja pratęstus mokslo metus pastebėdami, kad mokymasis kone iki Joninių mažai efektyvus. Mat, viena vertus, reta Lietuvos mokykla turi vėdinimo sistemas, tad tiek mokiniams, tiek mokytojams yra per karšta sėdėti tvankiose klasėse, o tomis dienomis, kai mokyklose vyksta valstybiniai brandos egzaminai, reikia dar ir sugalvoti, kaip organizuoti ugdymą 9–11 klasių mokiniams, o ilgosiose gimnazijose visų klasių: pradedant pradinukais, baigiant vienuoliktokais mokiniais.Didmiesčiuose esančios mokyklos organizuoja vaikams edukacijas netradicinėse erdvėse arba išvykas į kitus miestus ar net šalis. Bet dalis mokinių nevažiuoja į šias išvykas, nes jų tėvai neturi lėšų kelionėms. Mažesnių miestų (kuriuose nėra daug galimybių išsivesti vaikus į netradicines erdves) mokyklų vadovai egzaminų dienomis organizuoja mokiniams nuotolines pamokas, bet į jas didžiuma mokinių neprisijungia. Dar kitus vaikus tėvai jau nuo birželio pradžios išsivežė atostogauti. O ir daugybė vyresniųjų klasių mokinių iš nepasiturinčių šeimų jau nuo gegužės mėnesio įsidarbina. Tad daugybės mokyklų mokytojai jau yra išvedę mokiniams trimestrus ir dabar, kaip neoficialiai šmaikštaujama, visi tik „stumdosi ir imituoja ugdymą“.Šiemet pradinukai mokėsi iki birželio 8 d., vienuoliktokams mokslo metai baigsis birželio 15 d., o 5–10 klasių mokiniams jie tęsis iki birželio 22 d.Kaip skiriasi ugdymo kokybė rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą? Kada ugdymas efektyviausias? Kokios dalies mokyklų erdvės yra pritaikytos ugdymuisi vasarą? Kiek išnaudojamos galimybės ugdytis vasarą tiems mokiniams, kurių pažanga nepakankama?Laidoje dalyvauja Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas bei mokinių tėvai.Ved. Jonė Kučinskaitė