Matematikos spragos žlugdo abiturientų svajonę tapti inžinieriais? episode artwork

EPISODE · Dec 11, 2025 · 27 MIN

Matematikos spragos žlugdo abiturientų svajonę tapti inžinieriais?

from Dešimt balų · host LRT

Minimalus konkursinis balas į inžinerijos studijas universitetuose šiemet pirmą kartą perkopė 7 balus – pirmame etape siekė net 7,14, o antrame – 7,01. O daugiau nei 400 pretendentų į inžinierius liko už borto – pristigo valstybės finansuojamų studijų vietų, tad jiems teko rinktis kitas studijas.Iš viso šiemet į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę universitetuose priimti 1 507 jaunuoliai (pernai, 2024 m. – 1 358), kolegijose – 1 484 stojantieji (pernai, 2024 m. – 1 440).Pernai konkursinis balas į inžineriją siekė 6,71, bet norinčių buvo irgi gerokai daugiau, nei valstybė skyrė vietų – per 200 pretendentų nepateko į inžineriją.Tokio inžinerinių studijų populiarumo neprognozavo net Lietuvos bendrojo priėmimo specialistai, nors jaunuolių, besirenkančių inžinerinių krypčių studijas, skaičius pradėjo augti 2021 m., kai Vyriausybė įvardijo inžineriją kaip vieną strateginių studijų krypčių ir numatė tikslines 200 eurų stipendijas, be to, kasmėnesines 100-500 EUR stipendijas skyrė ir įvairių verslo bei pramonės šakų atstovai. Tad jau 2023 m. vykusio priėmimo metu buvo perskirstytos net valstybės finansuojamos studijų vietos, kad būtų priimti visi norintieji tapti inžinieriais.Tiesa, dar prieš penketą metų – 2020 m. liko apie 950 nepanaudotų valstybės finansuojamų studijų inžinerijos kryptyse vietų, o 2019 m. – 880. O ir didžiausias balas, stojant į inžineriją, tesiekė 5,6 universitetuose ir 3,38 – kolegijose.Vis dėlto darbdaviai nėra tokie džiugūs.Mat, pasirodo, ne į visas inžinerines kryptis yra toks konkursas: gamybos, saugos, kelių, tiltų, statybos bei kai kurios kitos inžinerijos kryptys ir toliau tesulaukia menko stojančiųjų skaičiaus.Kas tai lemia: ar įsivaizdavimas, kad inžinerija yra „purvina“ ar menkai apmokama profesija? O galbūt norinčiuosis rinktis STEM studijas atbaido matematikos, fizikos, informatikos ir chemijos žinių spragos?LRT radijuje dalyvauja Rokas Stankevičius, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ skyriaus vedėjas, buvęs Telšių atviros prieigos STEAM centro metodininkas ir robotikos mokytojas, Paulius Jakuitis, edukatorius ir karjeros konsultantas, bei Giedrė Žlibinienė, EnergySmartStart programos vadovė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Minimalus konkursinis balas į inžinerijos studijas universitetuose šiemet pirmą kartą perkopė 7 balus – pirmame etape siekė net 7,14, o antrame – 7,01. O daugiau nei 400 pretendentų į inžinierius liko už borto – pristigo valstybės finansuojamų studijų vietų, tad jiems teko rinktis kitas studijas.Iš viso šiemet į inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupę universitetuose priimti 1 507 jaunuoliai (pernai, 2024 m. – 1 358), kolegijose – 1 484 stojantieji (pernai, 2024 m. – 1 440).Pernai konkursinis balas į inžineriją siekė 6,71, bet norinčių buvo irgi gerokai daugiau, nei valstybė skyrė vietų – per 200 pretendentų nepateko į inžineriją.Tokio inžinerinių studijų populiarumo neprognozavo net Lietuvos bendrojo priėmimo specialistai, nors jaunuolių, besirenkančių inžinerinių krypčių studijas, skaičius pradėjo augti 2021 m., kai Vyriausybė įvardijo inžineriją kaip vieną strateginių studijų krypčių ir numatė tikslines 200 eurų stipendijas, be to, kasmėnesines 100-500 EUR stipendijas skyrė ir įvairių verslo bei pramonės šakų atstovai. Tad jau 2023 m. vykusio priėmimo metu buvo perskirstytos net valstybės finansuojamos studijų vietos, kad būtų priimti visi norintieji tapti inžinieriais.Tiesa, dar prieš penketą metų – 2020 m. liko apie 950 nepanaudotų valstybės finansuojamų studijų inžinerijos kryptyse vietų, o 2019 m. – 880. O ir didžiausias balas, stojant į inžineriją, tesiekė 5,6 universitetuose ir 3,38 – kolegijose.Vis dėlto darbdaviai nėra tokie džiugūs.Mat, pasirodo, ne į visas inžinerines kryptis yra toks konkursas: gamybos, saugos, kelių, tiltų, statybos bei kai kurios kitos inžinerijos kryptys ir toliau tesulaukia menko stojančiųjų skaičiaus.Kas tai lemia: ar įsivaizdavimas, kad inžinerija yra „purvina“ ar menkai apmokama profesija? O galbūt norinčiuosis rinktis STEM studijas atbaido matematikos, fizikos, informatikos ir chemijos žinių spragos?LRT radijuje dalyvauja Rokas Stankevičius, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“ skyriaus vedėjas, buvęs Telšių atviros prieigos STEAM centro metodininkas ir robotikos mokytojas, Paulius Jakuitis, edukatorius ir karjeros konsultantas, bei Giedrė Žlibinienė, EnergySmartStart programos vadovė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

NOW PLAYING

Matematikos spragos žlugdo abiturientų svajonę tapti inžinieriais?

0:00 27:47

No transcript for this episode yet

We transcribe on demand. Request one and we'll notify you when it's ready — usually under 10 minutes.

No similar episodes found.

No similar podcasts found.

Frequently Asked Questions

How long is this episode of Dešimt balų?

This episode is 27 minutes long.

When was this Dešimt balų episode published?

This episode was published on December 11, 2025.

What is this episode about?

Minimalus konkursinis balas į inžinerijos studijas universitetuose šiemet pirmą kartą perkopė 7 balus – pirmame etape siekė net 7,14, o antrame – 7,01. O daugiau nei 400 pretendentų į inžinierius liko už borto – pristigo valstybės finansuojamų...

Can I download this Dešimt balų episode?

Yes, you can download this episode by clicking the download button on the episode player, or subscribe to the podcast in your preferred podcast app for automatic downloads.
URL copied to clipboard!