Moksleiviai neturi teisės sirgti – net ir sirgdami turi mokytis

Net siaučiant gripui, net turint 39 laipsnių temperatūros iš moksleivių tikimasi, kad jie atliks namų darbus, įkels juos į elektroninę sistemą, o grįžę į mokyklą iš karto atsiskaitys visus projektus, savarankiškus ir kontrolinius darbus... Priešingu atveju bausmė – dvejetai, raudoni šauktukai ir pastabos, kurie neretai į dienyną įrašomi tą pačią dieną kai mokinys neateina į mokyklą (nesvarbu, kad dėl rimtos ligos), liks galioti visam laikui.Formaliai sakoma, kad atsiskaitymai – tik žinių patikrinimas. Tačiau realybėje sergantis vaikas grįžta ne į „normalią“ mokymosi rutiną, o į skolų kalną: kelių dalykų temos, kontroliniai, testai, rašto darbai ir nauja medžiaga, kuri jau gena toliau. Liga virsta ne sveikimo laiku, o dviguba bausme, už kurią reikia „atidirbti“ trigubu krūviu.Tokia sistema rodo, kad svarbiausia ne vaiko sveikata, ne supratimas ir ne mokymosi prasmė, o tik pažymiai ir tempas. Vaikas tampa ne žmogumi, o robotu, kuris privalo veikti be sustojimo. Jei sustoja, vadinasi, pats kaltas. Tačiau nei galva, nei nervų sistema nėra „guminės“: neįmanoma karščiuojant kokybiškai mokytis, o grįžus per kelias dienas pasivyti tai, kas buvo dėstoma savaitę ar ir daugiau.Ar šiandieninis vaikas dar turi teisę sirgti? Ar šios teisės nusipelno tik suaugusieji? Ar yra kokie nors teisės aktai, kurie gina vaiko teisę ramiai išsveikti?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, ir Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė