Rekordinis stojimas į aukštąsias: švietimo sistemos sėkmė ar pavojingas eksperimentas?

Šiemet po visų valstybinių brandos egzaminų balų korekcijų teisę stoti į aukštąsias mokyklas įgijo net 23,3 tūkst. asmenų – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Į valstybės finansuojamas vietas pretenduoja net 19 tūkst. jaunuolių, nors vietų – tik 12,9 tūkstančio. Pridėjus po 10 papildomų taškų prie VBE rezultatų, konkurencija į kai kurias programas išaugo iki 12 kandidatų į vieną vietą.Daugiau abiturientų renkasi ne tik universitetus, bet ir kolegijas. Ankstesniais metais vienas iš keturių jaunuolių rinkdavosi stoti į kolegiją, o trys - į universitetus, o šiemet - vienas į kolegiją ir du - į universitetus. Darbdaviai ir kolegijų atstovai džiaugiasi, kad vis daugiau jaunimo vertina praktinius įgūdžius ir greitą kelią į darbo rinką.Tačiau šis šuolis kelia ir nerimą: ar visi įstojusieji pasirengę studijoms? Kolegijos pripažįsta – norint išlaikyti silpnesnius studentus, reikės papildomų resursų.Ekspertai ragina ne tik džiaugtis statistika, bet ir kritiškai vertinti švietimo sprendimų ilgalaikį poveikį. Ar tai bus žingsnis link tvaresnės sistemos, ar tik laikinas išsigelbėjimas iš krizės, paaiškės jau rudenį.Kokių priemonių galimoms krizėms suvaldyti imsis kolegijų atstovai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė, Utenos kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Vitalija Bartuševičienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė bei Lietuvos verslo kolegijos Strateginės plėtros ir komunikacijos skyriaus vadovas Modestas Vaikšnoras.Ved. Jonė Kučinskaitė.