Sveikata. Ką rodo vaiką kartais kamuojantys neaiškios kilmės skausmai?

Praėjusią savaitę Vyriausybė Seimui pateikė nacionalinę darbotvarkę, kaip šalyje sumažinti alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimą iki 2035 metų. Šiandieninė Lietuvos situacija bendrame ES kontekste rėžia akį. Narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14 proc. visų 15–64 m. Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad per penkerius metus narkotikus vartojusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 3 proc. Mokinių, bent kartą bandžiusių elektronines cigaretes, skaičius siekia 65 proc., arba 20 proc. daugiau nei ES vidurkis. Mokinių, kurie 13 m. ir jaunesni surūkė pirmąją cigaretę, skaičius siekia 33 proc., arba 15 proc. daugiau nei ES vidurkis. 2020 m. kas tryliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo, o tai – beveik 6,5 proc. daugiau nei 2019 m.Nacionalinė darbotvarkė penktadienį buvo aptarta ir Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtoje diskusijoje, tačiau čia jai buvo pažerta nemažai kritikos. Kiek Nacionalinė darbotvarkė gali iš tiesų pakeisti Lietuvos situaciją dėl alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo? Kokių konkrečių priemonių bus imtasi suvaldant šias problemas ir kaip jos palies mus visus? Pokalbis su Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto surengtos diskusijos moderatoriumi, gyvybės mokslų teisės ekspertu Andrejumi Rudanovu.Kita laidos tema – vaikus kamuojantys neaiškios kilmės skausmai. Tikriausiai daugelis tėvų yra susidūrę su situacija, kai ryte į darželį ar mokyklą pakeltas vaikas staiga ima skųstis, kad jam skauda galvą, pilvą, jį pykina. Pamatavus temperatūrą paaiškėja, kad vaikas nekarščiuoja. Bet to jis nekosi, nesloguoja – jokių infekcinės ligos požymių. Štai tada kyla klausimas: ar skausmas rodo beprasidedančią ligą, ar atsiradęs dėl nerimo, streso prieš kontrolinį darbą? O gal vaikas tiesiog kažko suvalgė, ko dabar nevirškina? Kaip atskirti, kada tokie paskaudenimai yra beprasidedančios ligos požymis, o kada – nerimo ir streso išraiška? Jeigu vaikas prastai jaučiasi dėl streso – verta jį vežti į mokyklą, darželį ar ne? Ir kokių priemonių griebtis, kad tokie paskaudenimai ateityje nebesikartotų? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, pulmonologe, biomedicinos mokslų daktare Indre Plėštyte-Būtiene.Ved. Laura Adomavičienė