Homo cultus. Paribio pokalbiai

Gilėjanti mūsų visuomenės poliarizacija tapo viena aktualiausių pastarojo meto temų. Ar iš tiesų vis labiau nesusikalbame ir tampame mažiau pakantūs vieni kitiems? Kaip augančio susipriešinimo akivaizdoje elgiasi tie, kuriuos pagrįstai galėtume laikyti autoritetais? Apie visa tai kalbamės su VU profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku Pauliumi Subačiumi.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Gyvūnų teisės Lietuvoje vis dar laikomos antraeiliu politiniu klausimu. Neskubama spręsti ne tik su gyvūnų rūpyba, bet ir su smurtu ar verslo interesu masiškai gaminti ir naikinti susijusių skausmingų problemų. Ar sulauksime tuščių narvų Lietuvoje? Ar įmanoma pakeisti požiūrį į gyvūnų gerovę žmogaus dominuojamame pasaulyje?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kokių esminių pokyčių reikia švietimo sistemai Lietuvoje, kad mokyklos ugdytų šiandieninio pasaulio iššūkius įveikti pajėgius jaunuolius? O gal kaip tik dera saugoti švietimą nuo dažnų pokyčių, kurie kelia sumaištį abitūros link artėjančių mokinių galvose? Apie tai kalbamės su Prezidento patarėja Jūrate Litvinaite.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Poezija dažnai vis dar tapatinama su pakylėtu tonu, romantizuotais kančios ar aukos vaizdiniais, iš poeto kai kurie dar tikisi pranašo ar net tautos šauklio laikysenos. Kokia yra dabarties poetinė kalba? Ar poezija turi ką pasakyti apie socialinę ir politinę tikrovę? Pokalbis su poetu Mantu Balakausku.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Nesiliaujant džiaugsmui dėl Vengrijos parlamento rinkimų rezultatų, po kurių – po 16 metų valdžioje – krito Kremliui palankus Viktoro Orbáno režimas, laikomas vadovėliniu demokratijos erozijos pavyzdžiu, kartu su publicistu, vertėju Nikodemu Szczyglowskiu analizuojame, ko galime pasimokyti iš Vengrijos atvejo siekdami apsaugoti savo demokratiją. Kodėl kai kuriose Vidurio Europos valstybėse įsišaknijęs populizmas, nepasitikėjimas sistema ir istorinės nostalgijos keliamos aistros, o šiandienos nuotaikas temdo euroskepticizmas?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Valdančiųjų bandymas keisti LRT valdymo ir priežiūros tvarką tapo iššūkiu, vienijančiu visą žiniasklaidos lauką. Protestai sutraukia žmones, kurie baiminasi dėl žodžio laisvės padėties valstybėje. Ar Lietuvos žurnalistika turi tradiciją, pajėgią atlaikyti tokias intervencijas? Kas laimės politikų ir žurnalistų konflikte? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Vilniaus universiteto žurnalistikos ir medijų tyrinėtoju, LRT tarybos nariu prof. Deimantu Jastramskiu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Peliukas Mauzeris, nepraustaburnis chuliganas Budulis, eilė personažų, sukurtų legendinėje juodojo humoro laidoje „Radioshow“. Už visų šių kaukių stovi Rimas Šapauskas, kuris daliai klausytojų dabar gali būti pažįstamas ir iš savo vedamos pokalbių laidos „Rimas piligrimas“, nagrinėjančios tikėjimo klausimus. Artėjant Šv. Velykoms, su Rimu kalbamės apie tai, kaip kasdienybę keičia gyvenimas ne tik pagal sekuliarų, tačiau ir pagal liturginį kalendorių, apie skirtingųjų susikalbėjimo svarbą ir humoro galią bei ribas.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Lietuvos žydų istorija vis dar priversta kautis dėl savo vietos Lietuvos istorijoje. Ar pakankamai įvertiname Lietuvos žydų kultūrinį indėlį į mūsų valstybę? Ar Lietuva – tik lietuviams? Ar atmintis gali padėti pakeisti dabartį? Kodėl reikia rūpintis mirusiaisiais, jei norime pasirūpinti gyvaisiais?Pokalbis su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovu, eseistu Sergejumi Kanovičiumi..Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Šiuolaikinis šokis gimė kaip pasipriešinimas griežtiems baleto kanonams. Didžiajai visuomenės daliai tai vis dar paslaptinga ir sunkiai perkandama meno forma. Kuo ypatinga ši šokio rūšis? Ar šiuolaikinis šokis gali papasakoti apie socialines ir politines dabarties įtampas? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Šokio informacijos centro vadove, viena Kultūros asamblėjos lyderių Gintare Masteikaite.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

36 Lietuvos nepriklausomybės metai beveik sutampa su Keistuolių teatro gyvavimo laikotarpiu. Išskirtiniu požiūriu į teatrą ir pasaulį pasižymintis reiškinys išaugino jau ne vieną keistuolių kartą. Kartu užaugo ir auditorija, galinti mintinai cituoti Keistuolių spektaklius ir dainas. Ar Keistuolių teatras sukūrė laisvės visuomenę? „Paribio pokalbis“ su režisieriumi, aktoriumi, dainų kūrėju ir atlikėju, pedagogu ir profesoriumi Aidu Giniočiu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Dažnai kalbame apie visuomenės politinį, ekonominį raštingumą, rūpinamės dėl skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžių, bet ar turime pakankamai žinių, kad suvoktume mus supančią fizikinę tikrovę? Ką žinome apie fizikos mokslą ir ko mūsų neišmoko mokykla? Kodėl fizikinis pasaulio supratimas vis dažniau sulaukia sąmokslo teorijų iššūkių? Diskusija VU Fizikos fakulteto mokslininke dr. Mažena Mackoit-Sinkevičiene.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kur dingo Molėtų rajono Čivylių kolchozo šiferis? Ar tikrai dėl to galime įtarti jauną tuometį Lietuvos valstybinės konservatorijos ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoją? Šį detektyvo vertą klausimą savo pirmojoje knygoje „Šiferio byla“ nagrinėja Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas. Su juo diskutuojame, kaip kolchozai pakeitė okupuotos Lietuvos kaimo veidą ir kodėl iki pat šiandien klausimas apie pradingusį kolchozų šiferį vis dar audrina dalį visuomenės.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Pastarųjų metų demokratijos krizė Vakarų pasaulyje kelia klausimų ir dėl žmogaus teisių ateities. Pasipriešinimas socialiniam progresui paliečia tas grupes, kurios siekia istorinio išsilaisvinimo ir potencialaus lygiateisiškumo. Kas ginasi ir kas puola tradicinių vertybių naratyvu? Ar moterų teisės patiria regresą?Diskutuosime „Paribio pokalbiuose“ su politikos ir religijos antropologe, VU TSPMI ir VDU Sociologijos katedros tyrėja, daktare Gražina Bielousova.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Pastarąjį pusmetį viešumoje vyksta diskusijos apie kultūros vaidmenį Lietuvos valstybingumui. Bandome nubrėžti ribas tarp kultūrinės kritikos ir politinio aktyvizmo. Apmąstomi ne tik praėję valstybės dešimtmečiai, bet ir potencialūs jos ateities scenarijai, ne tik individų gyvenimai, bet ir visuomeninės tendencijos. Kokios šio proceso išvados? Ar kultūra atsakinga už valstybės likimą?Diskutuosime „Paribio pokalbiuose“ su režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Lietuvos švietimo sistema išgyvena nuolatinius pokyčius ir bandymus reformuoti. Tačiau problemų atrodo nemąžta. Ir toliau vyksta ginčai dėl mokymo programų, egzaminų, mokinių akademinio paruošimo ir jų psichinės sveikatos, mokytojų pritraukimo, parengimo ir darbo sąlygų. Ar visų švietimo iššūkių akivaizdoje yra lengva į mokyklas prisivilioti jaunus, perspektyvius specialistus? Apie visa tai kalbamės su programos „Renkuosi mokyti“ vadovu Arturu Markiewicziumi.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Šiandieninės geopolitinės prognozės dažnai neįkvepia, o dalis jų skamba net apokaliptiškai. Tačiau ar pesimizmas gali būti naudingas ir paskatinti veikti, siekiant užkirsti kelią blogiausiems scenarijams? Kada pesimizmas tampa nuodingas ir atima valią kurti bei priešintis? Koks mokslininkų vaidmuo atskiriant tikėtinus raidos scenarijus nuo lakios vaizduotės fantazijų? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Apie Iraną dažniausiai girdime politinių ir socialinių neramumų kontekste. Turime susidarę islamiškos ir ajatolų valdomos, itin konservatyvios ir uždaros visuomenės vaizdinį. Sukilimai ir žiaurios represijos primena, kad ši visuomenė nėra vienalytė ir joje gyva individo laisvės idėja. Ar revoliucija pakeistų Iraną? Pokalbis su VU Filosofijos fakulteto antropologe, dr. Dalia Sabaliauskiene.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Koks tarptautinės teisės likimas, kai vienintelė didžioji galia, galėjusi užtikrinti jos veikimą, pati nusprendžia jos nesilaikyti, o jos prezidentas teigia, kad jo neriboja niekas išskyrus jo sąžinę? Ar grįžtame į pasaulio pasidaliją įtakos zonomis ir ką tai reiškia Europai, kuri ilgą laiką kratėsi galios politikos? Apie tai, ką signalizuoja JAV operacija Venesueloje, kur sulaikytas šios šalies nelegitimus prezidentas Nicolas Maduro, kalbamės su VU TSPMI dėstytoja Ieva Giedraityte.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Daugelis viešosios erdvės komentatorių konstatuoja augantį susipriešinimą ir poliarizaciją. Bet išsiskiria interpretacijos, kodėl vis sunkiau susikalbame. Ar tai lemia nevienodas grėsmių suvokimo lygis? O gal tapome savo pačių propagandinio mąstymo ir patriotizmo unisono įkaitais? Ar Lietuvoje įsigalėjo propagandinis mąstymas? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju, dr. Valdemaru Klumbiu.Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kas svarbiausio nutiko Lietuvoje ir pasaulyje 2025-aisiais metais? Kokie įvykiai keitė mus ir mūsų mąstymą? Ko galime tikėtis iš ateities kultūroje ir politikoje? Šventinėje „Paribio pokalbių“ laidoje – Donato Puslio ir Pauliaus Gritėno diskusija.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kokia šv. Kalėdų prasmė šiandienos vartotojiškumo apimtoje, nuolat skubančioje ir dėl to perdegimu rizikuojančioje visuomenėje? Ar jaunimas perima ankstesnių kartų tradicijas? O gal tos ankstesnės kartos nebelabai ir turi ką perduoti? Ar Grinčui vis dar yra ką vogti? Šiuos provokuojančius klausimus svarstome su ateitininke, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja Milda Vitkute.Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Advento laikotarpis ir Kalėdų laukimas atgaivina prisiminimus apie tradicijas. Pradedame jausti nostalgiją vaikystės patirtims, galvoti apie laiką su artimaisiais ir švenčių dienų prasmę. Kiek mūsų šventiškume dar liko vietos kaime užgimusiems papročiams? Koks etnokultūros vaidmuo šiuolaikybėje? Ar išliks tarmiška kalba? Ar esame paskutinė karta, kuri dar prisimins Kalėdas kaime? „Paribio pokalbiuose“ vedėjai kalbasi su filologe, etnokultūros entuziaste Terese Pučinskaite.Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Lietuva ir visa Europa patirta rimtus geopolitinius iššūkius. Byranti transatlantinė partnerystė ir augantis provokacijų iš Baltarusijos ir Rusijos skaičius, nestabilumas ir kompetencijos stoka vidaus politikoje. Ar turime išeitį iš šios situacijos? Ar politologija dar pajėgi paaiškinti šiandienos politikos procesus? „Paribio pokalbiuose“ kalbamės su VDU politologu, doc. dr. Ignu Kalpoku.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Rašymas yra pramanų kūrimas, tačiau tai neturi būti vien pramanai. Istorijas kuriame tam, kad geriau suprastume tikrovę“, – teigia rašytojas Marco Balzano. Ar romanai šiandien vis dar pajėgia pastatyti mus akistaton su tikrove, iš spintos ištrauktais skeletais, atsakyti į užgniaužtus klausimus? Kiek verstinė literatūra praplečia mūsų akiratį ir ar vertėjas turi prabangą rinktis, ką versti? Apie visa tai kalbamės su vertėja, šv. Jeronimo premijos laureate Toma Gudelyte.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kodėl filosofui gali būti įdomios atliekos ir jų mums keliamas šleikštulys? Ar šiandien filosofai aktyviai dalyvauja žmogui opiausių klausimų svarstyme, o gal yra negirdimi už viską garsiau kalbant ekonomistams, sociologams, politologams? Kaip sekasi išgyventi filosofinių knygų leidyklai ir kaip galima tikėtis užsiauginti platesnę skaitytojų auditoriją, besidominčią filosofiniais klausimais? Apie visa tai kalbamės su leidyklos „Phi knygos“ vadovu, Vilniaus universiteto dėstytoju Tomu Šinkūnu, vykdančiu mokslinį tyrimą „Šleikštulys ir atliekos. Ekofenomenologinė perspektyva atliekų studijose”.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Susirūpinimas psichine sveikata tampa ne tik psichologijos mokslo reikalu, bet ir globalia politine problema. Jaunoji karta vis drąsiau kalba apie savo emocijas, patirtis ir iššūkius. Tuo pat metu psichologinių metodų ir įtakos mūsų psichikai vis daugiau ekonomikoje, politikoje ir technologijų plėtroje. Kaip susidoroti su nerimu, baime ar neviltimi? Ar psichinė sveikata tapo rimčiausia mūsų laikų problema? Laidoje „Paribio pokalbiai“ Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto profesoriumi, socialinių mokslų daktaru, psichologu Pauliumi Skruibiu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Šiandien užsukus į dalį knygynų tinklų kyla klausimas, kas ten yra svarbiau – knygos ar kava su kruasanais, o galbūt pardavinėjami namų apyvokos niekučiai? Ką šiandien reiškia išlaikyti nepriklausomą knygyną? Kokia jo misija? Kokia knygynų svarba miesto kultūrai? Kokios knygų leidybos tendencijos pastebimos Lietuvoje žvelgiant iš knygų pardavėjo perspektyvos? Galiausiai, kaip knygų festivaliai padeda populiarinti kokybišką literatūrą? Apie visa tai kalbamės su knygyno „Eureka“ vadove Eurika Stogevičiene.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Populiariojoje kultūroje vis daugiau nerimo ir siaubo apraiškų. Nuo susidomėjimo serijiniais žudikais ir įvairiomis perversijomis iki apokaliptinių pasaulio pabaigos scenarijų. Įvairūs baimės ir grėsmių įvaizdžiai varo į priekį politinį populizmą. Kuo gąsdinamės ir kas išties kelia mums baimę? Ar gyvename siaubo kultūroje?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kritinėse situacijose dažnai atsigręžiame autoritetų pagalbos. Norime pasisemti jų stiprybės priimti sudėtingus moralinius sprendimus. Kokie autoritetai formavo mus ir už ką jiems esame dėkingi? Kas užima išėjusių vietą? Ar autoriteto statusas apskritai įmanomas dabarties viešojoje erdvėje?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Bandydami pažinti save, dažnai dairomės aplinkui – stebime mums artimas kultūras ir papročius. Tačiau gal kur kas prasmingiau pažvelgti į tas tautas, kurių gyvenimas atrodo neįprastas? Gal kultūriniai skirtumai veikia tarsi veidrodis, geriausiai atspindintis mus pačius? Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš japonų?„Paribio pokalbiuose“ kalbėsime su Japonijoje dirbančiu krepšinio treneriu Dainiumi Adomaičiu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kaip kinas gali tapti ne tik kokybiška pramoga, leidžiančia atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau ir paskata susimąstyti apie laikmečio iššūkius - nuo patyčių mokykloje iki migrantų teisių? Ar kinas gali keisti požiūrį į žmogaus teises, ar veikiau tampa kultūrinių karų instrumentu, įtvirtinančiu egzistuojančias barikadas? Atsakymo ieškome su Nepatogaus kino klasės programos vadove Sandra Gaučiūte.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Prasidėjęs Kultūrinis sąjūdis įtraukia vis daugiau visuomenės grupių. Aktyvios piliečių dalies pasipriešinimas tampa vis akivaizdesniu iššūkiu jų balso nenorintiems girdėti politikams. Kultūra tampa demokratijos apsaugos bastionu. Ar šis pilietinis judėjimas sustiprins kultūros vaidmenį valstybėje? Ar kultūrinė kritika stipresnė už politinę? Kalbamės su menotyrininke, dailės ir fotografijos kritike bei parodų kuratore, profesore Agne Narušyte.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Atidavus Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir ministru paskyrus kompetencijos ar patirties šioje srityje neturintį asmenį kultūros bendruomenė paskelbė kovą. Protestus seka įspėjamasis streikas ir atsisakymai valdžios institucijų globos, bendradarbiavimo ar dalyvavimo. Koks kultūros vaidmuo valstybės likimo klausime? Ar kultūra pajėgi įveikti politinę galią? Kalbėsimės Paribio pokalbiuose su Nacionalinio dailės muziejaus vadovu, buvusiu kultūros ministru, ambasadoriumi prie UNESCO dr. Arūnu Gelūnu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Tarpukario Kaunas liudija, kaip bjaurusis ančiukas, kuriame apsilankę Vakarų žurnalistai negalėjo patikėti, kad toks neišvaizdus, menkas ir dvokiantis bažnytkaimis tapo Europos šalies sostine, dėl didžiulių pastangų gali tapti nuostabia gulbe. Kartu Kauno pasakojimas skatina susimąstyti, kaip būtų susiklosčiusi Lietuvos istorija, jei ne okupacijos. Kartu su gide, knygos „Namai ir likimai. 10 tarpukario Kauno istorijų“ autore Viktorija Vitkauskaite „Paribio pokalbiuose“ svarstome, kiek Kauno tarpukario istorija svarbi šiandieninei miesto tapatybei.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Teatras – viena seniausių meninės išraiškos formų. Ji reikalauja žmogaus gebėjimo pasiduoti pasiūlytoms laiko ir erdvės sąlygoms. Ką šiuolaikinis teatras gali pasakyti apie dabarties žmogų? Ar teatrinė raiška gali spėti paskui greitėjantį pasaulį? O galbūt – jį sulėtinti? Apie visa tai kalbamės su režisieriumi, dramaturgu, aktoriumi Aleksandru Špilevojumi.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Lietuvoje žiniasklaida pasitiki 31,5 proc. gyventojų, o nepasitiki – 29 proc., rodo agentūros „Vilmorus“ duomenys. Ką apskritai reiškia pasitikėjimas ir kodėl žiniasklaida pasitikėjimu negali prilygti bent jau bankams ar bažnyčiai? Ar šie tyrimai atskleidžia realią žiniasklaidos situaciją, ar veikiau yra mūsų visuomenės poliarizacijos ir socialiniuose tinkluose įsivyravusios post-tiesos epochos išdava? Apie visa tai kalbamės su Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Apie švietimo sistemos problemas dažnai kalbama iš ministerijos, universitetų, dėstytojų ar mokytojų perspektyvos. O kaip mokyklos dabartis atrodo iš pačių moksleivių perspektyvos? Kokius naujus iššūkius patiria jaunas žmogus ir kurie iš jų atpažįstami visoms kartoms? Ar dažnai nutylimos psichinės sveikatos, įtampos ir streso problemos, narkotikų vartojimas ir programų atotrūkis nuo tikrovės yra realios grėsmės? Kokios švietimo sistemos bėdos aktualiausios moksleiviams?Apie tai kalbėsime LRT klasikos eteryje su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu Martynu Dikšaičiu Paribio pokalbiuose.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

„Paribio pokalbiai“ vasarą išnaudojo keliaudami po Lietuvą ir kalbindami žmones, kurie yra ryškūs savo bendruomenių lyderiai, įnešantys svarų indėlį į miesto ar miestelio istorijos puoselėjimą, kultūrinio gyvenimo plėtojimą, akademinius vietos savasties tyrimus. Šioje laidoje, grįžę į studiją Vilniuje, diskutuojame apie tai, ko mus išmokė šios kelionės. Kokius naujus paribius šie pokalbiai leido užčiuopti? Kokia mažųjų pasaulio centrų šiandiena ir perspektyvos?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Jolita Puleikytė – jauna, perspektyvi menininkė, Panevėžio Pragiedrulių kūrybiškumo centro dailės studijos kuratorė, savo karjerą pradėjusi Šiauliuose. Su ja pasikalbėjome apie menininko įsitvirtinimą mažuosiuose centruose, meno edukacijos svarbą ir būtinybę nepasiduoti biurokratiniam ar projektiniam mąstymui. Ko mus gali išmokyti menas?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Istorikas Arūnas Astramskas jau daugelį metų vadovauja Panevėžio kraštotyros muziejui. Su juo kalbamės apie tai, koks vaidmuo šiandien tenka muziejui siekiant atskleisti istorijos vaidmenį formuojantis miestietiškajai tapatybei, analizuojant istorines traumas ir jų palikimą šiandienai? Koks šiandien yra Panevėžio miestas, kuris vieniems neatsiejamas nuo turtingo kultūrinio gyvenimo – nuo šlovę teatrui užtarnavusių režisieriaus Miltinio laikų iki naujai duris atvėrusio Stasys Museum, kitiems – nuo daugybę šviesuolių išugdžiusių miesto švietimo įstaigų, o tretiems nuo laukinių devyniasdešimtųjų ir tada užsitarnautos Čikagos prie Nevėžio etiketės?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Vaikystės išdaigos ir nuotykiai dažnai vaizduojami kaip kažkas, kas lieka suaugusio žmogaus praeityje. O gal vaikiškas išdykavimas ir vaizduotė tampa pamatu sėkmei? Kas atsiranda iš kaimiškos vasaros nuobodulio? Kokia riba tarp pokšto ir patyčios? Kaip gimsta išdaigos ir noras kurti bei keliauti? Apie tai LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ – iš Anykščių su populiariausiu Lietuvos YouTuberiu Vaidotu Grincevičiumi.Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Klaipėda dažnai tapatinama su jūra. Visas Klaipėdos mąstymas miesto svečių galvose prasideda ir baigiasi jūrinėmis patirtimis. Bet kokia yra tikroji Klaipėdos miesto judėjimo kryptis ir su kokiomis vietomis tapatinasi jos miestiečiai? Ką apie miesto dabartį ir ateitį gali pasakyti humanitarinių mokslų atstovai ir kokia humanitarikos padėtis Lietuvoje apskritai? Kas yra miesto garsovaizdis ir ką jis mums byloja apie miesto gyvenimą? Pokalbis su Klaipėdos Universiteto filosofu, dr. Aldžiu Gedučiu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Ar prieš porą metų minėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis davė paskatą vaisingai apmąstyti tai, kokia šio regiono svarba buvo tarpukario nepriklausomai Lietuvai, neturėjusiai Vilniaus? Kas būtų laukę Lietuvos, jei Klaipėdos krašto prisijungimo planas būtų nepavykęs? Kaip šiandien aktualizuojame istoriją miesto, kuriame po Antrojo pasaulinio karo nebeliko vietinių gyventojų? „Paribio pokalbiai“ apsilankė uostamiestyje, kur Klaipėdos universitete, kurio pastatai mena čia dislokuotas skirtingų miestą valdžiusių valstybių kariuomenes, susitiko su istoriku, profesoriumi Vasilijumi Safronovu.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Dažnai įsivaizduojama, kad persikėlimas gyventi į provinciją, siekiant pabėgti nuo didmiesčio šurmulio, šalia tokių privalumų kaip lengvesnis susisiekimas, arčiau esanti gamta, lėtesnis gyvenimo tempas, atneša ir nemenkų minusų. Pavyzdžiui, prastesnės kokybės kultūrinį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apsilankę Švenčionėliuose su ten įsikūrusios architektūros ir interjero dizaino studijos „Šilta šiaurė“ vadove Marija Savickiene kalbamės apie jos su kolegomis priimtą sprendimą renovuoti ir savo biurui pritaikyti senąją traukinių stotį, o buvusioje lentpjūvėje įkurdinti alternatyvios kultūros erdvę. Kaip naujakuriams sekėsi megzti ryšius su miestelio senbuviais? Kaip pavyko juos įtraukti į kultūrines veiklas? Be to, su Marija aptarėme ir tai, kas yra tvari, ilgaamžė ir humaniška architektūra, koks yra architektūros ir urbanistikos santykis bei kiek laisvės savo kūryboje turi architektas. Kas yra architektūra – menas ar amatas? Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Esame įpratę matyti skirtį tarp didžiųjų miestų, centrų ir provincijų, paribių kultūrinio gyvenimo. Bet gal ši skirtis yra tik mūsų pačių sukurta iliuzija? Galbūt kultūrinis impulsas nėra nulemtas konkrečios vietos ir gali būti toks pats stiprus už Vilniaus ar Kauno ribų? Apie rašytojo gyvenimą Ignalinoje, rašymą epochoje, kai raštą keičia kitos medijos ir vaikų literatūrą pasaulyje, kuriame vis mažiau vietos vaikystei.Pokalbis iš Ignalinos su rašytoja, žurnaliste, meno projektų vadove Gintare Adomaityte.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kėdainiai – miestas, kuriame ilgą laiką sugyveno skirtingos tautos ir religijos. Kaip Kėdainiai tapo miestu, kurį lietuviai dalinosi su žydais, škotais, rusėnais, o katalikai savo tiesas įrodinėjo konkuruodami su liuteronais, kalvinistais ir arijonais? Kaip pavykdavo spręsti kylančias įtampas? Kokias istorines pamokas privalome išmokti, kad socialinės poliarizacijos laikais gebėtume susikalbėti ir gerbti vienas kitą su savo skirtybėmis? Apie visa tai kalbamės su Kėdainių daugiakultūrio centro vadove Audrone Pečiulyte, kuri dėl savo meilės skirtingų tautų pėdsakams Kėdainių istorijoje net yra praminta Kėdainių rabine.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Vasaros sezone „Paribio pokalbiai“ keliauja į Lietuvos regionus. Pirmoji stotelė – Kėdainiai, kur šešių tautų, šešių konfesijų ir šešių turgaus aikščių mieste susitinkame su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu. Kokia ta kėdainietiška tapatybė? Kaip miestui pavyksta reflektuoti ir spręsti sudėtingus istorinės atminties klausimus? Kaip Kėdainiai įprasmina bene žymiausią iš šio miesto apylinkių kilusį žmogų – Nobelio literatūros premijos laureatą Czeslawą Miloszą? Ir kokia misija šiandiena tenka muziejams?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Teatras – viena seniausių ir tradiciškiausių meno formų. Keičiantis erdves, temas, kalbą, bet išlaikantis pamatinį gyvą santykį su žiūrovu. Kaip teatrą keičia šiuolaikybė ir kaip pats teatras prisideda prie jos formavimo? Ar teatras tapo viena paskutinių užuovėjų kalbėti apie tikrovės absurdą? Koks režisieriaus vaidmuo individualybę neigiančiame pasaulyje? Apie tai, apie karjeros kelius bei filosofiją – pokalbis specialioje „Homo cultus. Paribio pokalbių“ laidoje iš Katedros aikštės, Kultūros nakties prietemoje su teatro režisieriumi, kultūros lauko provokatoriumi Oskaru Koršunovu.Ved. Paulius Gritėnas

Lietuvos politikai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo procese. Bet tuo pat metu visuomenėje vis daugiau palaikymo ar bent jau neutralių vertinimų kalbant apie LGBT bendruomenės teises. Eitynės už lygybę sutraukia vis daugiau žmonių ir sulaukia vis mažiau pasipriešinimo. Ar Baltic Pride eitynės pasiekia savo tikslų? Kada ateis laikas politiniams pokyčiams ir Lietuvoje? Ar gyvename mažiau piktoje ir įsibaiminusioje visuomenėje? Šia tema kalbamės su Baltic Pride organizatoriumi, LGL vadovu, žmogaus teisių gynėju Vladimiru Simonko.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys