LRT radijo akademija

Kuoks esi žmuogos laimīngs, jēgo tori kor parvažioutė sosėšėldītė sošalosės ronkas, kāp vāks pasėjaustė pri pečiaus prisėglaudės, klausīteis, kāp baba minka tešla dounā, pasakuo api sava vaikīstė.Vedvi šėndėin kartu - pri tuo pati stala. Vuo tas īr tuokė trapoma, kāp so dalgelio kas pjauto par šėrdi - ne dorns, sopronti žmuogos, ka kažkumet tuo jau nebtoriesi.Ėr kāp tou vėsa gieri sogaudītė, ī kuoki stėklaini oždarītė, ka ešsauguotom ateitē?Šis pasakojimas LRT RADIJO AKADEMIJOJE 2025 pelnė II-ąją premiją.Autuorė – Šeštokaitė AistėMėntuorė – Pilibaitytė VaidaGarsa režisierios – Juška Pijus

Keliaudamas su dukra Kauno gatvėmis, tėtis pastebi tyliai egzistuojančią nelygybę. Mieste stovi šešiasdešimt skulptūrų, skirtų žinomiems vyrams.Tačiau tarp jų nėra nė vienos, įamžinančios moters asmenybę. Kaip šį disbalansą paaiškinti augančiai dukrai?Tai pasakojimas apie tai, kaip miestai rūpinasi asmenybių įamžinimu. Kodėl iki šiol Kaune moterys lieka tik popieriuje?Autorius – Vykintas GervėMentorė – Vita LičytėGarso režisierius – Pijus Juška

Pavasarį, po daugiau nei dešimtmečio praleisto svetur, garso menininkai Andrius ir Gabrielė nusprendžia grįžti gyventi į Lietuvą. Tai sutampa su žiniasklaidos pranešimais apie susidūrimus su meškomis. Nors meškų šalyje – tik kelios, iš medijų triukšmo susidaro įspūdis, kad šimtai jų kūlversčiais ridenasi į miestus ir miškus.Ekspertai aiškina, jog meška yra baikštus gyvūnas, o reali grėsmė kyla tik netyčia ją užtikus, ypač jei ji su jaunikliais. Todėl einant per mišką patariama skleisti įvairius garsus ir taip anonsuoti savo buvimą. Tokiu atveju meška, žmogų išgirdusi, pasišalins.Gabrielė ir Andrius, įrašinėdami aplinkos garsus, miške būna ilgai ir tyliai. Kartą, pasidaliję įkyriomis mintimis, kad miške gali būti meška, garso menininkai susimąstė. Ir ėmė svarstyti galimybę įrašyti mešką miške.Scenarijaus ir aplinkos įrašų autoriai, kompozitoriai, garso režisieriai –Gabrielė Griciūtė ir Andrius MackevičiusMentorė – Inga Janiulytė-TemporinKūrinyje girdėjote Mindaugą Survilą, Riešės gyventojas, Jurijų Gromakovą, Mantą Četkauską, Romualdą Barauską, Mindaugą Lapelę, Ingą Janiulytę-Temporin, Morganą Laurą Fiorini, Simoną Kaupinį.Autoriai labai dėkoja visiems, kurie sutiko su pabendrauti, pasidalijo savo žiniomis ir prisidėjo prie šio kūrinio

2011 metais 25-erių breiko šokėjas iš Kauno Audrius Jokubauskas ryžtasi įrodyti, kad ir Lietuvoje galima gaminti brandintus sūrius pagal prancūziškas tradicijas.Po kelerių metų kartu su kolega Kabelių kaime jis įkuria sūrinę „Varinis Puodas“ ir pradeda gaminti sūrius, kurie greitai įvertinami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.Laisvai ganydami karves Dzūkijos nacionalinio parko kalvomis, gyvendami darnoje su gamta ir gyvuliais, sūrio meistrai kasdienybėje susiduria su daugybe iššūkių, kurie galiausiai priveda iki tragedijos.Autorė – Simona ŠevčenkaitėMentorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierius – Pijus Juška

Ką reiškia saugoti kultūros paveldą tada, kai pasaulis tampa nestabilus?Kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, per trejus metus agresoriai sunaikino daugiau kaip 1400 šios šalies kultūros paveldo objektų. Ukrainos patirtis tampa skaudžiu priminimu, kad kultūrinė atmintis karo metu yra tokia pat pažeidžiama kaip ir žmonės.Pasakojime iš arti patiriama Lietuvos nacionalinio muziejaus, saugančio daugiau nei pusantro milijono muziejinių vertybių, kasdienybė, kurią šiandien lydi ir geopolitinės įtampos keliamas nerimas.Savo įžvalgomis apie tai, kodėl vis svarbiau numatyti muziejinių vertybių evakavimo scenarijus ir kaip geopolitinė realybė keičia paveldo apsaugos kasdienybę dalijasi muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė ir kiti ekspertai.Autorė – Jurgita GaižutytėMentorė – Vita LičytėGarso režisierius – Pijus Juška

Vilkas yra tvirtai įsitikinęs, kad baltaodis vyras yra naikinimas ir niekinamas. Jis su pykčiu kartoja tai, ką galima pamatyti kraštutinės dešinės vaizdo įrašuose.Vedama asmeninių patirčių ir siekio geriau suprasti nepykantą skleidžiančius žmones, pasakojimo autorė užmezga ryšį su Vilku.Kas slypi už pykčio ir agresijos?Šis pasakojimas LRT RADIJO AKADEMIJOJE 2025 pelnė Publikos simpatijos prizą.Autorė – Rūta MartinavičiūtėMentorė – Sigita VegytėGarso režisierė – Sonata Jadevičienė

Tarpukaris. Kas antras lietuvis kenčia nuo plaučių ligų. Gydytojai siūlo grūdintis druskingu oru, saule ir muzika. Vadinasi, būtina vykti į Palangą, dar tik besikuriantį kurortą.Kai palangiškiams kyla mintis atgaivinti poilsiavietę, valstybė žengia dar toliau – nutaria miestelį prie jūros paversti europinio masto kurortu.Tačiau ar kas nors iš tiesų žino, kaip tai padaryti?Autorius – Aretas KisieliusMentorė – Sigita VegytėGarso režisierė – Sonata JadevičienėTarpukario spaudos reklamas įgarsino Adomas Šimkus, Arvydas Urba ir Rūta Martinavičiūtė

Miglė – psichologė, pasakojanti savo nevaisingumo kelionę, bandant kartu su vyru susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu.Tai garsinis dienoraštis, fiksuojantis kasdienybę, medicinines procedūras ir emocinius išgyvenimus bandant tapti mama.Garso kelionė kviečia kartu išgyventi netektį, gyvenimo neapibrėžtumą, vienatvę – tai, su kuo skirtingais gyvenimo etapais susiduria kiekvienas, ir kartu prisiliesti prie patyrimo tų porų, kurios negali susilaukti vaikų.Šis pasakojimas LRT RADIJO AKADEMIJOJE 2025 pelnė I-ąją premiją.Autorė – Miglė MotiejūnėMentorė – Rūta DambravaitėGarso režisierė – Sonata Jadevičienė

Šis pasakojimas kviečia keliauti kartu su menininke Dovile Dagiene, kuri pasakoja apie savo santykį su fotografija ir atmintimi.Jis prasideda sendaikčių turgaus šurmulyje, tarp senų nuotraukų ir pamirštų daiktų, kurie iš naujo pažadina pačios autorės prisiminimus.Tačiau netikėtai iškylantis klausimas – kas gi buvo jos vaikystės dienas įamžinęs fotografas – tampa posūkiu, išvedančiu į netikėtą savęs ir praeities paieškų kelią.Autorė ir garso režisierė – Dovilė DagienėMentorė – Vaida PilibaitytėGarso suvedimas – Pijus JuškaMuzika – Jonas Dagys

Tai pirmoji ilgo pasakojimo dalis apie eskapizmą einant, skrendant ir važiuojant.Kūrinys tarp dviejų tylų – kunigo Kęstučio Dvarecko ir dokumentikos autorės Stefanijos Jokštytės kelionės į Kaliforniją fone.Tai lengva dokumentika apie nelengvas temas, kurios paprastai dedamos giliai į lagaminą ir užrakinamos kodu, kurį norisi pamiršti.Autorė – Stefanija JokštytėMentorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Pijus Juška

1990 m. sausį tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas atvyko į Lietuvą. Nors pokyčių neišvengiamybė tvyrojo ore, jis desperatiškai bandė atkalbėti lietuvius nuo atsiskyrimo užmačių.Sausio 12 d. jis lankėsi Briduose, Šiaulių rajono kolūkio „Pirmyn“ gyvenvietėje. Tokio rango svečiai čia atvyko pirmą kartą. Ar M. Gorbačiovas galėjo tikėtis palaikymo pavyzdiniame kolūkyje? Kokios nuotaikos tvyrojo Lietuvos kaime prieš pat lemtingus istorinius įvykius?Autorė – Ineta Šuopytė-ButkienėMentorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierė – Sonata JadevičienėNuotraukoje – Šiaulių sąjūdininkų organizuotas piketas Briduose, autorius Algimantas Puodžiūnas, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos nuosavybė.

Dievobaiminga didikė iš Habsburgų ruošiama vestuvėms su jos mirusios sesers vyru. Dėl šių vestuvių jos tėvai bei Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovas susitarė kai jai buvo dešimt metų. Iki septyniolikos ji auginta būsimam vyrui, kurio vardą tiksliai žinojo, jo atvaizdą matė portretuose. Po vestuvių ji bus karūnuota, tačiau slapčiausias jos troškimas – pagimdyti įpėdinį ir nenumirti. Ką reiškia būti moterimi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?Autorė – Aleksandra PisterMentorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Pijus Juška

Dominyka yra tarp vaikelio, kuris ateina į šį pasaulį ir tarp mylimos močiutės Stasės, kuri sirgdama senatvine demencija ir praradusi regėjimą, po truputį išeina į paslaptį. Vaikystėje Dominykai kepusi širdeles ir dalinusi meilę, dabar Stasė pati yra apglėbta dėmesiu, kurį kartais gali būti sunku priimti. Praeityje ir dabartyje vykstančių apsilankymų fone išryškėja žmogaus gyvenimo trapumas, amžinu ratu jungiantis skirtingas šeimos kartas.Autorė ir garso režisierė – Dominyka AdomaitytėMentorė – Vita LičytėLRT RADIJO AKADEMIJOJE 2024 šis pasakojimas pelnė publikos simpatijų prizą.

Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. Tai KGB tabu mūsų visuomenėje. Ši istorija pasakoja apie tai, ką reiškia sužinoti, kad tavo artimasis buvo KGB agentas, kad buvo susijęs su slaptosiomis Sovietų Sąjungos tarnybomis ir galbūt teikė informaciją apie kaimynus, kolegas ar net giminaičius. Ar tai ką nors keičia šiandien?Autorė – Jūratė SamulionytėMentorė – Sigita VegytėGarso režisierius – Pijus JuškaLRT RADIJO AKADEMIJOJE 2024 šis pasakojimas buvo įvertintas I-ąja premija.

Viktoras Petkus (1928-2012) buvo žymus Lietuvos disidentas ir politinis kalinys. Jo istorija būtų panaši į daugelio kitų antisovietinio pogrindžio dalyvių, jei ne viena smulkmena. V. Petkus buvo apkaltintas ne tik politiniais nusikaltimais, bet ir pagal 122-ąjį sovietinio Baudžiamojo kodekso straipsnį. Šis straipsnis kriminalizavo homoseksualius santykius tarp vyrų.Šis pasakojimas tai bandymas suprasti, kodėl pastarasis kaltinimas V. Petkui buvo ištrintas iš disidentinio judėjimo istorijos, ir kodėl, jeigu visa tai tebuvo KGB šmeižtas, V.Petkus niekuomet nebuvo išteisintas Nepriklausomoje Lietuvoje.Autorė – Rasa NavickaitėMentorė – Vaida PilibaitytėGarso režisierė – Sonata JadevičienėIliustracija – Virgilijus Šonta, Skrydis, 1978, MO muziejaus kolekcija

Tai istorija apie Domą, kuris išgyvena psichozės epizodą ir pradeda ilgą sveikimo kelią. O viskas prasidėjo nuo pirmų simptomų, kuriuos Domas prisimena ir pasakoja savo geram draugui. Taip jis bando pats suprasti, kas jam nutiko, o kartu ir leisti jį geriau suprasti patiems artimiausiems.Autorius ir garso režisierius – Domas ZenkevičiusMentorė – Rūta DambravaitėPerspėjimas: kūrinys gali būti netinkamas jautresniems klausytojams.LRT RADIJO AKADEMIJOJE 2024 šis pasakojimas buvo įvertintas II-ąja premija.

Tai istorija apie merginą, kurios giminėje būtinybė šokti keliauja iš kartos į kartą. Ji šokį renkasi pietums ir šoka tam, kad labiau pasitikėtų savimi, susidūrusi su sunkiomis užduotimis. Tačiau šokių aikštelėje užsiaugintą pasitikėjimą keičia mintys apie moteriškumą.Autorė – Jonė JuchnevičiūtėMentorė – Sigita VegytėGarso režisierius – Pijus Juška

Tai pasakojimas apie Antaniną Urmanavičienę, buvusią ilgametę Kurnėnų mokyklos direktorę, kuri svajojo susitikti su mokyklos statytojo Lauryno Radziukyno palikuonimis. L. Radziukynas tarpukariu savo gimtajame Kurnėnų kaime, Alytaus rajone, pastatė mokyklą. Viską atvežė iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau pats, deja, pastatytos mokyklos nepamatė. Mokyklos statytojas mėgo pasakoti savo vaikams ir vaikaičiams, kaip pasiekė savo svajonę.Autorius – Giedrius BernatavičiusMentorė – Vita LičytėGarso režisierius – Pijus Juška

2016-aisiais gimnazistas iš Visagino dalyvauja radijo laidoje. Paklaustas apie ateities planus, jis svarsto apie gyvenimą Vokietijoje ir pelningą profesiją. Jo vardas Maksas ir netrukus jo gyvenimas pasikeis: jis atsidurs ten, kur galės būti, kuo nori, sakyti tai, ką iš tiesų galvoja. O tada Ukrainoje prasidėjęs karas viską dar kartą apvers aukštyn kojom.Autorė – Irina JarecMentorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierė – Sonata Jadevičienė

Šio pasakojimo veiksmas vyksta Raižių kaime Alytaus rajone, kur gyvena nedidelė Lietuvos totorių bendruomenė. Jos pirmininkas Ipolitas Makulavičius kartu su anūku Ipolitu jaunesniuoju drauge ruošiasi priimti į ekskursiją atvykstančius svečius iš Panevėžio. Kol jie aprodo svarbius statinius ir pristato savitą kultūrą, Ipolitui ramybės neduoda klausimai apie bendruomenės ateitį.Autorius ir garso režisierius – Laurynas KamarauskasMentorė – Vaida Pilibaitytė