Arčiau manęs

Molėtų dekanato dekanas klebonas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, Molėtų rajono meras Saulius Jauneika, neįgaliųjų organizatorės Vlada Gribėnienė, Marytė Baliūnaitė ir Danutė Gančierienė užtikrina, kad Žiežmarių ar Biržų neįgaliųjų ir likimo nuskriaustų vaikų atskirties atvejis Molėtuose negali nutikti. Ved. Gemutė Padribonienė.

Lietuvos neįgaliųjų žmonių asociacijos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė ir šios organizacijos programų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė išlydi ratelinukus į „Baltijos kelią“. Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Arbočius sako, kad vasarą centre darbų net padaugėja. Ved. Gemutė Padribonienė.

bitininkas Virginijus Kondratas iš Jovariškių kaimo Trakų rajone sako, kad mes per daug vartojame vaistų, daugelį ligų galima įveikti bičių produktais.Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis – apie pasiruošimą parolimpinėms žaidynėms Tokijuje ir rentas sportininkams. Ved. Gemutė Padribonienė.

Projektų valdymo ir mokymo centro lektorė ekspertė Algimanta Pabedinskienė pristato projektą „Stop skurdui“, kuris vykdomas penkiose savivaldybėse.Klaipėdietės tautodailininkės Vilija Ivanovienė ir Ilona Pocevičiūtė stebisi neregių ir silpnaregių moterų darbštumu. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Vilniaus universitete vertėjo specialybę įgijęs Matas Geležauskas, anksčiau judėjęs tik su rateliais, sako, jog mokslas privalo būti prieinamas ir neįgaliesiems.Netekusi regėjimo telšiškė Elena Citavičienė, sulaukusi 55-erių metų, ryžosi mokytis masažuotojos amato.Ved. Gemutė Padribonienė.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė pristato gyvenimą palengvinsiančią programą psichikos negalės žmonėms.Vilniaus „Vilties“ direktorė Rūta Rinkevičienė ir savanorė Birutė Šapolienė planuoja įkurti darbo centrą sutrikusio intelekto jaunimui.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Kompozitorė, įvairių neįgaliųjų programų kūrėja, Snieguolė Dikčiūtė džiaugiasi kūrybiniais plenerais Monciškėse, kur jauni neįgalieji sukūrė tris filmus.Vilniaus krašto neįgaliųjų dienos centro vadovė Loreta Paulauskienė, kartu su centro lankytojais liudija, kad vasarą neįgaliesiems reikia daugiau paslaugų.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos kultūros programų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė pristato liepos 8–11 d. vyksiantį ratelinukų maratoną „Visi – Dzūkijos piliakalnių keliu“.Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų vadovė Daina Vitkauskienė prisimena primirštą aklųjų meno mylėtojų bendrą šventę.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė kviečia jaunus neįgalius meno mylėtojus į „Perliukų akademiją“ Palangoje.Programą „Kuriame socialinę gerovę regėjimo neįgaliųjų namuose“ pristato Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė.Ved. Gemutė Padribonienė.

Irmina Beneševičiūtė iš Šeduvos, atlikusi šeimų auginančių neįgalius vaikus apklausą, nustatė, kad šioms šeimoms labai trūksta socialinių paslaugų.Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis teigia, kad labai dažnai psichikos negalės žmones reikia ginti nuo antstolių ir greitų kreditų dalintojų. Sukako 50-imt metų kai Lietuvos aklųjų bibliotekoje įsteigtas tiflotyros skyrius. Smalsiems regintiems čia eksponuojama paroda „Prikelta atmintis“. Pastaruosius metus tiflotyrai vadovauja istorikas Juozas Valentukevičius. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Kauniečiai Roma Girnienė, Vytautas Girnius, Gražina Sideravičienė ir Juozas Miliauskas – apie šių dienų neregių ir silpnaregių dalią.Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikinio centro kultūros programų koordinatorė Marina Dynda pristato aklųjų meno saviraiškos šventes Krekenavoje ir Kretingoje.Vedėja Gemutė Padribonienė.

„Kiekvienas gali gyventi prie upės“, – teigia Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ nariai, kuriems patikėta surengti tarptautinę konferenciją visos Europos sutrikusio intelekto žmonėms ir specialistams“, – sako šios organizacijos vadovė Dana Migaliova.Įspūdžiais iš Brailio rašto skaitovų konkurso dalijasi Juozas Bartkus, Hermis Kasparavičius ir Janina Vileikienė.Ved. Gemutė Padribonienė.

Kaip jaučiasi turintys nematomą negalią, tai yra – psichinę ligą? Ir kaip jiems padeda darbas. Ved. Sigita Vegytė.

Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė sako, kad psichikos negalės žmogus iš 130 eurų pensijos išgyventi negali. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis ir programų koordinatorė Jurgita Gračiovienė pristato Apsaugoto būsto ir kitas programas.Ved. Gemutė Padribonienė.

Pirmą kartą savarankiškai dalyvauti Lietuvos prezidento ir dviejų referendumų rinkimuose kviečia Vytautas Gendvilas, talkinęs Vyriausiajai rinkimų komisijai, pritaikant rinkimų procesą neregiams.Nacionalinės dailės galerijos edukatorė Eglė Nedzinskaitė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kultūros ir meno programų koordinatorė Lina Puodžiūnienė ir šios organizacijos Kėdainių rajono vadovė Asta Baubinaitė pristato parodą, pritaikytą neregiams „Moderni ir šiuolaikinė Lietuvos dailė“.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Ukmergiškės Elenos Suchockienės „Paveikslas“ – motinoms, močiutėms.Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė, dienos centro „Šviesa“ vadovė Jūratė Tamašauskienė ir šio centro socialinė darbuotoja Inga Damažeckaitė sako, kad ir mažus atlyginimus gaudami socialiniai darbuotojai visas savo žinias ir jėgas atiduoda globotiniams.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Rašytojas Romas Sadauskas džiaugiasi, kad jo namuose Demeniškių kaime, Lazdijų rajone, įsteigta Meilės biblioteka yra įtraukta į UNESCO mažųjų bibliotekų registrą. Pojūčių teatras kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikiniu centru Kėdainiuose pristatė katalogą neregiams „Moderni ir šiuolaikinė dailė“.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Šių metų festivalyje „Kino pavasaris“ du kino seansai buvo pritaikyti žiūrovams, turintiems klausos ir regos negalią. Visgi, tokie seansai Lietuvoje vis dar yra išimtis, o filmų su garsiniu vaizdavimu, leidžiančiu patirti filmą akliesiems ir silpnaregiams, yra vos keletas. Kiek daugiau yra kino juostų, pritaikytų kurtiesiems ir neprigirdintiems, tačiau tai vis dar nėra masiška. Bet ar gali būti visi filmai pritaikyti neregiams ir kurtiesiems? Kaip tai padaryti? Kaip žodžiais nupasakoti vaizdus, o filmo garsinį takelį perteikti vaizdine medžiaga? Ved. Sigita Vegytė.

Lietuvos aklųjų bibliotekai pradėjusi vadovauti Inga Davidonienė sako, kad pažinti neregio dalią ją išmokė močiutė. Rašytojas Romas Sadauskas ir studentė germanistė Ugnė Žilytė prisipažįsta negalią įveikiantys kruopščiu darbu. Ved. Gemutė Padribonienė.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė ir šios organizacijos programų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė dalijasi įspūdžiais atlikus tyrimą, kaip regionų neįgaliųjų organizacijos įgyvendina Europos Sąjungos investicijų teikiamas galimybes. Pakruojiškiai Daiva Rutkevičienė, Laima Žiukienė ir Robertas Ašmanavičius aptaria rajono neįgaliųjų socialinę padėtį. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Socialinės įmonės „Ūlos juvelyrų studija“ direktorius Paulius Zabielskas ir juvelyrai Vilma, Povilas ir Algimantas sako, kad jiems nereikia jokių lengvatų, o būtina, kad valstybės įmonės teisingai vykdytų pirkimų konkursus. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė ir Mažeikių diabeto klubo vadovas Antanas Kvietkauskas prognozuoja, kad kovo 27 dieną vyksiančiame asociacijos suvažiavime daugiausia svarstymų kils dėl vaistų kainų. Įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės dalijasi Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja Janina Vileikienė. Regėjimo negalią turinti Kristina Grušelionytė džiaugiasi savo gyvenimo prasmę suradusi Naujajame teatre. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Ar įmanoma, kad visi vaikai – tiek sveiki, tiek su fizine ar intelektine negalia, tiek turintys emocijų ir elgesio sutrikimų – mokytųsi kartu vienoje mokykloje? 2010-ais metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri įpareigoja užtikrinti neįgaliesiems teisę mokytis kartu su visais, jų poreikiams pritaikant visas sąlygas. Tačiau praėjus devyneriems metams nuo ratifikavimo, bendrojo ugdymo mokyklos vis dar turi teisę atsirinkti vaikus, kuriuos nori priimti. Laidoje kalba: Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos psichologė Ieva Matulionienė, logopedė Žydrė Jackūnienė ir specialiosios klasės mokytoja Daiva Maminskienė. Vytauto didžiojo universiteto profesorius ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė. Ved. Sigita Vegytė.

Naujojo teatro vadovė Svetlana Šulc tikisi su Kosto Ostrausko pjese „Vaižgantas“ aplankyti daugelį Lietuvos mokyklų ir priminti jaunimui garbingą Lietuvos praeitį. Režisierė Miglė Remeikaitė, vaidintojai Andžejus ir Kristina sako, jog nesijaučia, kad beveik visi Naujojo teatro žmonės – neįgalūs. Ved. Gemutė Padribonienė.

Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų direktorius Algimantas Arbočius ir tautodailininkė Lina Norkienė džiaugiasi, kad turi ką parodyti ne tik mugėje. Įspūdžiais iš Vilniaus knygų mugės dalijasi pasaulyje pripažintas grafikas, knygų neįgaliesiems kūrėjas Katsumi Komagata iš Japonijos. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Neįgalūs kūrėjai Adelė Daukantaitė, Danutė Mažeikienė ir Alvydas Valenta Vilniaus knygų mugę vadina visų metų atlaidais. „Betzados“ bendruomenės vadovas Rimantas Ramonas ir „Lobių dirbtuvės“ įkūrėja Vytautė Paškevičiūtė sako, kad žmonės su proto negalia gali sukurti ne tik puikių suvenyrų, bet ir patvarių baldų.Vedėja Gemutė Padribonienė.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, šio rajono neįgaliųjų vadovė Stanislava Maslinskienė ir Kauno krašto neįgaliųjų pirmininkė Jolanta Beresnevičienė džiaugiasi tampriu ryšiu tarp neįgaliųjų ir savivaldybės vadovų. Lietuvos televizijos filmą „Laisvės kaina. Disidentai“, kuriam pritaikytas garsinis vaizdavimas, labai gerai vertina Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.Neregys Giedrius Stoškus – vienas iš neįgaliųjų žadantis tapti Vilniaus miesto tarybos nariu.Vedėja Gemutė Padribonienė.

20-ojoje Vilniaus knygų mugėje Vytautas Gendvilas mokys visus parašyti savo vardą Brailio raštu.Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Molėtų rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Genutė Grybauskienė ir šio krašto neįgaliųjų vadovė Marytė Valiūnaitė džiaugiasi naujais neįgaliesiems pritaikytais automobiliais. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkė Dana Migaliova vadina rimtu pripažinimu tai, kad Vilniuje birželį numatoma surengti tarptautinį neįgaliųjų kongresą „Veiklioji Europa“. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko Sigito Armono ir vicepirmininkės Ramunės Balčikonienės vertinimai iš darbinio susitikimo Rygoje.Ved. Gemutė Padribonienė.

Vilniaus neįgaliųjų dienos centro socialinę darbuotoją Rūtą Čepienę neįgalieji rekomendavo į miesto tarybą. Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės padalinio vadovė Asta Girnienė sako, jog būtų tikriausiai sunku dirbti jei jai nepadėtų patys neįgalieji. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ projektų vykdytoja Ivona Stasilovič sako, kad įrengus laikino atokvėpio namus, motinos, auginančios „amžinus vaikus“, galės išsimiegoti už visus 15–20 nemigos metų. Ved.Gemutė Padribonienė.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė numato per 12 seminarų regionuose praplėsti informaciją apie Europos Sąjungos teikiamų investicijų galimybes neįgaliųjų reikmėms. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja psichologijos magistrė Ramunė Balčikonienė aptaria įtraukiojo švietimo neįgaliesiems pranašumus. Susipažinsime su poetais iš rinkinio-almanacho „Lietuva – tai aš“ skirto Lietuvos 100-iui paminėti. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Sausio 13-osios įvykius prisimena Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius Algimantas Arbočius ir šio centro folkloro ansamblio „Versmė“ dainininkė Janina Vileikienė. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Projektas „Karjeros galimybės plėtra neįgaliesiems“. Lietuvos neįgaliųjų draugijos projektų vadovė Lina Arlauskienė kviečia neįgaliuosius pagerinti gyvenimo kokybę dalyvaujant projekte. Alytaus neįgaliųjų vadovė Daiva Latvytė ir vadybininkė Rimutė Adžgauskienė sako, kad jų ansamblis „Dzūkijos atgaiva“ gaivina ne tik Dzūkiją. Aklųjų riedulio, taip vadinama (golbolo) komanda, pavasarį žada vykti į Tokiją kur vyks 2020 m. parolimpinės žaidynės. Šį kartą tik treniruotis, sako golbolininkas Justas Pažarauskas. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Ratelinukė Rūta Kupčinskaitė džiaugiasi Naujuosius metus sutiksianti su vyru ir dukrele tik ką nupirktame bute. Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šeduvos neįgaliųjų vadovė Romualda Pranskietienė prisipažįsta netikėjusi, kad jų vokalinis ansamblis „Versmė“ konkurse laimės „Vilties paukštę“. Į knygų Kalėdas kviečia Lietuvos aklųjų biblioteka. Prieš pat metų šventes Lietuvos aklųjų biblioteka pasipuošė reginčių vaikų iš Trakų ir Ukmergės piešiniais neregintiems vaikams. Parodą pristato Lietuvos aklųjų bibliotekos, Tiflotyros skaityklos vyresnioji specialistė Audronė Gendvilienė. Ved. Gemutė Padribonienė.

Klaipėdos regos centro auklėtinė Evelina Rubežiūtė ir jos mokytoja Loreta Aukštuolienė pristato kūrybinį rinkinį neregiams ir ne tik jiems „Iš tamsos į šviesą“. Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ išleistame almanache „Kalėdinė giesmė“ per 70 autorių dalijasi šv. Kalėdų laukimu ir džiaugsmais“, – sako almanacho sudarytoja Danutė Ruseckaja. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos vadovė Algė Nariūnienė sako, kad tik šviesdami bendruomenę, šeimą ir pačius neįgaliuosius, supažindindami juos su smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, teisėmis ir pasekmėmis galėsime padėti psichikos negalės žmonėms. Psichikos negalės ištiktos Eglė ir Gražina savo gyvenimo prasmę regi tik Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Poetas Alvydas Valenta pristato savo 9-ąją knygą „Hormonai visi išsislapstė“. Lietuvos neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, ūkio viceministras Gediminas Miškinis ir Turizmo departamento vyr. specialistė Lidija Bajarūnienė – apie seminarą „Turizmas visiems“. Ved. Gemutė Padribonienė.

Psichologijos dr. prof. Aistė Diržytė, Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė ir teisininkas Linas Vinickas gerai įvertino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vykdomą projektą prieš smurtą artimojoje aplinkoje. Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną pasitinkant. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo prezidentė Liucija Stulgienė ir šio fondo programų koordinatorė Genovaitė Šaltenienė kviečia paminėti Tarptautinę neįgaliųjų dieną Operos ir baleto teatre. „Nacionaliniam spalvų muzikos orkestrui sukako 20 metų“, – sako Specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė ir kviečia į koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje. Vedėja Gemutė Padribonienė.

„Jei bus priimtas neįgaliesiems nepalankus socialinių įmonių įstatymas, teks uždaryti „Liregus“ įmonę, kuri jau 73-ejus metus žadina neregiams norą gyventi ir išgyventi“, – sako įmonės direktorius Leonas Kirkilovskis. Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Saulė Vėjelienė kviečia į vokalinių ansamblių konkursą „Vilties paukštė“, kuris vyks lapkričio 20 d. Prienuose. Ar prieinamas turizmas – turizmas visiems? Vedėja Gemutė Padribonienė.

Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė kviečia į neįgaliųjų teatrų festivalį „Begasas 9” Menų spaustuvėje Vilniuje. Neįgaliųjų teatrų festivalis-konkursas tai renginys, kur pasirodo trupės – neįgalieji kartu su profesionalais – demonstruodamos spektaklius socialinėmis bei žmogiškosios sielos polėkio temomis. Jo tikslas – skatinti neįgalius žmones atskleisti savo sugebėjimus, mąstymo būdą, kūrybines galias bei sudaryti tinkamas sąlygas neįgalių žmonių meninei saviraiškai. Europos sutrikusios regos asmenų ugdymo tarybos prezidentas Hansas Velingas bei Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė sako, kad ateitis priklauso aklųjų ir silpnaregių įtraukiajam švietimui. Ved. Gemutė Padribonienė.

Pamoką „Jei tavęs neįgalaus neįleidžia per duris, braukis pro langą“, – prisimena Janinos Požėraitės sesuo Elvyra. Parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius ir generalinis sekretorius Paulius Kalvelis džiaugiasi, kad nuo ateinančių metų pagerės neįgaliųjų sporto finansavimas. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Buvusi karė Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja pristato albumą-almanachą „Lietuva – tai aš“, skirtą Lietuvos 100-mečiui. Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė prisipažįsta dabar surandanti laiko poezijai, fotografijai, piešimui. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centro specialistės Dovilė Sabaliauskaitė ir Daumantė Verseckaitė kviečia į renginį „Savarankiškumas ir gyvenimo kokybė kiekvienam“, kuris gruodžio 3 d. vyks Klaipėdoje. Parolimpinių žaidynių medalininkė Sigutė ir dainininkas Arvydas Markevičiai iš Panevėžio sako, kad neregystė jiems netrukdo aktyviai gyventi bendruomenėje.Ved. Gemutė Padribonienė.

Aklųjų vizija ir misija. Minint Baltosios lazdelės dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas ir kultūros programų kuratorė Marina Dinda pasisako už kuo tampresnį aklųjų ir vietos bendruomenės tarpusavio ryšį. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis” būstinėje įrengtą Laikinojo apgyvendinimo tarnybos kambarį pristato Janina Butkuvienė. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktorė Ilona Ogurcova ir šio centro Metodinio skyriaus vadovė Dovilė Sabaliauskaitė džiaugiasi dvejų metų darbo įvertinimu. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokytojai ir mokiniai pagerbė kompiuterinio švietimo pradininko, aklųjų mokytojo Vito Purlio atminimą. Prisimena mokytoja Audronė Maksimaitienė ir buvęs mokinys Karolis Verbliugevičius. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė ir reabilitologė Daina Vitkauskienė įsitikinusios, jog socialines paslaugas neregiams geriausiai galėtų teikti specialistai neregiai. „Kuriant aplinką visiems labai daug gali nuveikti patys neįgalieji”, – sako naujos neįgaliųjų asociacijos „Savarankiškas gyvenimas” valdybos narys, Sausio 13-osios draugijos narys Ričardas Dubickas. Vedėja Gemutė Padribonienė.

„Šį šventą visai Lietuvai sekmą rytą, einu link jūsų gerbiamieji, amžinybėn išėjusios, puikios poetės Elenos Mezginaitės žodžiais: Tu graži netektie, nes parodai kas buvo turėta.” Tiesa paprasta, Molėtų krašto neįgalieji ruošėsi didelei šventei – savo organizacijos 30-čiui. Deja, deja, nedorėliai juos apvogė. Jubiliejus buvo pažymėtas šventomis mišiomis Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir gerumo suolelio prie parapijos namų pristatymo. Tai tarsi atmintis Šventojo Tėvo Pranciškaus vizitui Lietuvoje. Pristatome knygą neregiams. Tai poetės Vilijos Dumbliauskienės „Akimirkų vitražai”. Ved. Gemutė Padribonienė.

Joniškio rajono „Saulės” pagrindinės mokyklos dienos užimtumo centro užimtumo specialistės Lina Ragauskienė ir Lijana Žaržeckienė džiaugiasi, kad jų mokykloje – vienintelėje Lietuvoje – ir neįgalūs, ir sveikieji jaunuoliai ugdomi kartu. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčiukonienė apie numatomą keisti organizacijos pavadinimą ir atsinaujinimą. Šį sekmą rytą susipažinkime su naujausios, dar tik prieš metus, įkurtos neįgaliųjų organizacijos tikslais ir uždaviniais. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas” valdybos narys, sausio 13-osios draugijos narys Ričardas Dubickas. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Istorikas Juozas Valentukevičius ir kompiuterininkas Sergejus Mechas prisimena aklųjų mokytoją, kompiuterinės eros pradininką Vitą Purlį.Specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė kviečia į šventę „Už miestą tau ir man“.Vedėja Gemutė Padribonienė.