Kriminologijos albumas

Kriminologijos mokslas apglėbia visą gausybę skirtingų idėjų bei teorijų. Vis dėlto nėra lengva kiekvieną kriminologijos idėją paversti tikslinga praktika, o klaidingas jų taikymas gali turėti ir neigiamų padarinių. Taigi kaip vertinti kriminologijos idėjų pritaikomumą praktikoje? Kokia bausmė yra teisinga, o kokia gali sukelti daugiau žalos? Kaip baudžiamoji teisė teorijoje transformuojasi į realybę? Kada kriminologinės idėjos naudojamos tinkamai, o kada jomis siekiama pridengti ir galimai žalingus sprendimus? Kaip visa tai atsispindi Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjusiuose atvejuose?Tryliktajame ir paskutiniame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode kriminologai Matas Tamošaitis ir Mindaugas Lankauskas kalbina kriminologą ir teisininką Gintautą Sakalauską.

Žaibišku greičiu tobulėjant įvairaus pobūdžio technologijoms, per paskutinius keletą metų pastebima ir akivaizdi pažanga dirbtinio intelekto srityje. Tačiau ką tai reiškia kriminologijos mokslui? Kaip gali pasikeisti nusikaltimų dinamika naudojant dirbtinį intelektą? Kaip teisėsauga gali pradėti naudoti dirbtinio intelekto įrankius? Ir kiek toli visgi esame nuo „kompiuterio policininko“ realybėje?Apie tai ir apie daug daugiau šiame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode teisininkas ir kriminologas Mindaugas Lankauskas kalbina kriminologę ir mokslininkę Maryją Šupą.

Ar tiesa, kad jaunuolių daromų nusikaltimų daugėja? Kodėl „nepilnamečio“ sąvoka yra problematiška? Kuo berniukų daromi nusikaltimai skiriasi nuo mergaičių nusikaltimų? Kodėl aplinka kalta, tačiau atsako žmogus? Kokie nusikaltimai buvo ir yra būdingi skirtingų kartų jaunuoliams?Teisininkas ir kriminologas Mindaugas Lankauskas šiame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode kalbina sociologę, kriminologę ir VU Filosofijos fakulteto dėstytoją dr. Aušra Pocienę.

Kuo kriminologija skiriasi nuo kriminalistikos? Ar įmanoma pataisyti nusikaltusį asmenį ir ką reikia daryti, kad įkalinimo įstaigoje jo dar labiau nesugadintume? Kodėl pats terminas „pataisymas“ yra ydingas ir kas tai yra resocializacija? Kodėl Lietuvoje nebeliko pataisos namų, o juos pakeitė kalėjimai? Kokios yra įkalinimo bausmės istorinės šaknys ir jos pokyčiai modernioje visuomenėje?Teisininkas ir kriminologas Mindaugas Lankauskas šiame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode kalbina Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkę Rūtą Vaičiūnienę.

Įvykus bet kokiam nusikaltimui yra būtina į tai reaguoti ir užtikrinti, kad teisingumas būtų įgyvendintas. Tačiau, kam yra skiriamas didesnis dėmesys: nubausti kaltininką ar padėti nukentėjusiam? Kokia yra teikiama pagalba nusikaltimo aukoms Lietuvoje? Ką daryti, kad įvykus nusikaltimui, būtų ne tik nuteistas kaltininkas, bet ir atstatyta žala nukentėjusiam?Šiame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode kriminologas Matas Tamošaitis kalbina kriminologą ir teisininką Algimantą Čepą.

Kuo skiriasi baltųjų apykaklių nusikaltimai nuo kitų nusikaltimų? Kodėl jie kelia daug žalos, tačiau susilaukia mažesnio visuomenės susidomėjimo? Apie baltąsias apykakles kalbamės su baudžiamosios teisės praktiku, advokatu Liutauru Lukošiumi.Šiuos klausimus „Kriminologijos albume“ nagrinėja Lietuvos kriminologas Mindaugas Lankauskas.

Tinklalaidėje aptariama legalių ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės istorija ir naujausios tendencijos pasaulyje. Ar narkotikų problema Lietuvoje nėra pernelyg išpūsta? Kodėl bausmių griežtinimas nepadės spręsti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamų problemų ir kokie yra galimi ilgalaikiai sprendimai?Šiuos klausimus „Kriminologijos albume“ nagrinėja Lietuvos kriminologai Matas Tamošaitis ir Mindaugas Lankauskas.

Žymaus kriminologo Louk‘o Hulsman‘o nuomone - esminiai kriminologijos mokslo pagrindai gali būti randami religijoje. Žvelgiant iš šios pusės nusikaltimas priartėja prie religinės sąvokos – nuodėmė. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja ryšys tarp nusikaltimo teisėje ir nuodėmės religijoje? Ar religija kaip nors paveikia nusikaltimų suvokimą? Kaip krikščioniškos bažnyčios atstovai vertina nusikaltimo ryšį su religija?Šiame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode kriminologas Matas Tamošaitis kalbina Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno gvardijoną, kunigą Arūną Peškaitį.

Kriminologijos mokslas stengiasi nusikaltimą suvokti iš įvairiausių pusių. Gebėjimas atpažinti ir atskirti sunkiausių nusikaltimų grėsmes ar šias grėsmes keliančius žmones, yra būtinas siekiant veiksmingai ir greitai į šias grėsmes reaguoti. Tokį žmogaus keliamos grėsmės nustatymą gali atlikti tik gilių specializuotų žinių turintys psichologai. Tačiau į ką šie psichologai atkreipia dėmesį, analizuodami bei vertindami grėsmes? Kokių priemonių imasi jas užfiksavę? Kaip tvarkosi su psichologiškai sudėtingo darbo realybe?Šiame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode kriminologai Matas Tamošaitis ir Mindaugas Lankauskas kalbina Vadovybės apsaugos tarnybos psichologę – Emliją Grigaliūnienę.

1998 m. Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimu Lietuvoje buvo panaikinta mirties bausmė. Ši bausmė ilgą laiką gyvavo beveik visuose pasaulio kampeliuose ir daugelyje šalių galioja iki šiol. Kas Vakarų šalyse lėmė judėjimą panaikinti mirties bausmę? Ką kriminologai sako apie mirties bausmę? Kaip Lietuvai pavyko šios bausmės atsisakyti?Kriminologas Matas Tamošaitis kalbina žmogų, aktyviai prisidėjusį prie mirties bausmės panaikinimo Lietuvoje, – kriminologijos profesorių Aleksandrą Dobryniną.

Savanorystė kalėjimuose daug kam gali atrodyti kaip pavojinga, beprasmė ar mažų mažiausiai keista veikla. Kodėl žmonės renkasi savanorystę kalėjime, kai yra daugybė „šviesesnių“ alternatyvų, tokių kaip senelių namai, gyvūnų prieglaudos ar panašiai? Ką tai duoda patiems savanoriams ir įkalinimo bausmę atliekantiems jaunuoliams? Apie visa tai ir dar daugiau su nevyriausybinės organizacijos „Prirašytos rankos“ savanore Evelina Gužaite.Ved. Matas Tamošaitis ir Mindaugas Lankauskas

Moterys meluoja geriau ar jos išties nusikalsta rečiau? Ar moterų daromi nusikaltimai skiriasi nuo vyrų nusikaltimų? Ar nusikaltusias moteris visuomenė vertina griežčiau? Šiuos ir kitus klausimus tinklalaidėje nagrinėsime su Rimante Gaičevskyte-Savicke.Ved. Matas Tamošaitis ir Mindaugas Lankauskas

Nusikaltimai – vienas labiausiai nepageidautinų reiškinių kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste ar kiekvienoje bendruomenėje. Tačiau kodėl jie ir toliau sėkmingai gyvuoja visuose pasaulio kampeliuose? Ar apskritai įmanoma tokia visuomenė, kurioje nusikaltimų nebūtų? Kokį teorinį santykį tarp nusikaltimų ir ligos brėžia žymiausi pasaulio kriminologai?Apie tai pirmajame tinklalaidės „Kriminologijos albumas“ epizode nagrinėja Lietuvos kriminologai Matas Tamošaitis ir Mindaugas Lankauskas.