Kultūros rentgenas

Seimo Kultūros komitetas dabar yra viena karščiausių politinių diskusijų vietų.Jau pusmetį dėmesį kausto LRT įstatymas pakeitimo klausimas. O iki praėjusių metų gruodžio kultūros bendruomenė nerimavo dėl kultūros ministro pozicijos, nes prezidentui Gitanui Nausėdai išsakius kritiką buvo atstatydintas socialdemokratas Šarūnas Birutis. Vietoje jo Kultūros ministerija buvo patikėta „Nemuno aušrai“, kuri delegavo savo narį Ignotą Adomavičių. Tai sukėlė didžiulius protestus kultūros bendruomenėje, o po savaitės politikas pasitraukė iš pareigų. Po ilgai tvyrojusios nežinios antrą kartą į kultūros ministro postą buvo pasiūlyta socialdemokratė Vaida Aleknavičienė.Visas šias politines turbulencijas kultūros srityje teko ir vis dar tenka atlaikyti Seimo Kultūros komiteto pirmininkui, socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui. Ar politinės audros kultūros lauko aktualijų nenustūmė į antrą planą? Ar nepražiūrimi svarbūs pokyčiai, reikalingi kultūros sektoriui? Pokalbis su K. Vilkausku.Ved. Marius Eidukonis

Šią savaitę Prezidentūra surengė susitikimą apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Po pasitarimo prezidento patarėjas Deividas Matulionis pareiškė, kad rūmai turėtų būti atnaujinti, juose išsaugant istorinę atmintį, o pastate galėtų vykti tik kultūros renginiai.Ką turėtume daryti su Sporto rūmais ir kodėl taip ilgai užtrunka sprendimo priėmimas?Apie tai šiandien diskutuojame su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu, paveldosaugininku Vitu Karčiausku, Lietuvos architektų sąjungos kūrybos vadove Rūta Leitanai­te, viena iš anksčiau patvirtinto Koncertų ir sporto rūmų komplekso rekonstrukcijos projekto bendraautorių Loreta Kuncevičiene ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariu Juozapu Blažiūnu.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ministerija inicijuoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatų keitimą. Jei tokius įstatus Vyriausybė patvirtins, aštuonis Lietuvos UNESCO komisijos narius siūlys nebe Lietuvos nacionalinio UNESCO sekretoriato atstovai, o keturių ministerijų vadovai. Iki šiol aštuonis narius atrinkdavo pats Lietuvos UNESCO sekretoriatas. Kodėl reikalingi tokie pokyčiai nacionalinėje UNESCO komisijoje?Lietuvos UNESCO komisijos pirmininkė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė, prof. dr. Rimvydas Laužikas, UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio komiteto pirmininkas, buvusi Lietuvos UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė, kultūros viceministrė Edita Utarienė, buvęs kultūros ministras, liberalas Simonas Kairys.Ved. Marius Eidukonis

Kalbėdami apie kūrėjų darbo rinką, sakome, kad kasmet jų patirtis auga, o kompetencijos didėja su kiekvienu įgyvendintu projektu. Tačiau, pavyzdžiui, profesionalūs šokėjai savo karjerą dažniausiai baigia sulaukę maždaug 40-ies. Kaip integruoti vyresnio amžiaus šokėjus, kad jų aktyvus buvimas scenoje suteiktų neįkainojamos patirties visiems?Laidoje „Kultūros rentgenas“ diskutuoja Šeiko šokio teatro vadovė Agnija Šeiko, šokėjai ir choreografai Andrius Katinas bei Rayn Mason ir ISM universiteto doktorantė Suprabha Gouri.Ved. Marius Eidukonis.

Šią savaitę pristatyti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programos sudarymo principai. Programoje išskirtos trys teminės kryptys: laikas, erdvės ir žmonės. Projektui įgyvendinti numatyta 2,2 mln. eurų. Kokią Lietuvos kultūrą siekiame parodyti Vokietijai ir kaip tai galėsime padaryti?Apie tai kalbamės su Lietuvos metų Vokietijoje programos vadove Rita Valiukonyte, kultūros prodiusere, buvusia Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte, teatro prodiuseriu Vidu Bizunevičiumi ir režisiere Uršule Bartoševičiūte.Ved. Marius Eidukonis

Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją. Nepaisant dažnai kartojamo horizontalumo principo ir praėjusių metų rugpjūtį pasirašyto Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijų bendradarbiavimo susitarimo, kultūrai šioje strategijoje skiriama labai mažai dėmesio. Kodėl Nacionalinio saugumo strategijoje kultūra ir vėl lieka nuošalyje?Apie tai šiandien kalbėsimės su Nepriklausomybės Akto signataru Arūnu Degučiu, Prezidento patarėja kultūros klausimais Jolanta Karpavičiene, konferencijos apie vaizdo žaidimus „GameOn“ organizatoriumi Artūru Rumiancevu ir Vilniaus universiteto istoriku doc. dr. Viktoru Potašenko.Ved. Marius Eidukonis

Demografų prognozės rodo, kad 2026–2100 m. laikotarpiu nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažės. Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 2,89 mln. žmonių. Prognozuojama, jog 2050 m. pradžioje gyventojų bus 210 tūkst. mažiau, o 2100 m. pradžioje – net 738 tūkst. mažiau. Kaip šie demografiniai pokyčiai keis ne tik socialinį, bet ir kultūrinį gyvenimą Lietuvoje?Pokalbyje – architektas Andrius Ropolas, Kabeliuose gyvenanti humanitarinių mokslų dr. Danutė Valentukevičienė, Šeiko šokio teatro įkūrėja ir vadovė Agnija Šeiko bei sociologas ir kultūros analitikas dr. Tadas Šarūnas.Ved. Marius Eidukonis

Ar Lietuva turi literatūros politiką? Kokios strategijos, kuriomis siekiama stiprinti lietuvių literatūrą Lietuvoje ir už jos ribų? Ar veikiame kryptingai, ar vis dar pasikliaujame tik skaitymo skatinimo iniciatyvomis? Ar Lietuva pasirengusi nuosekliai literatūros politikai – ar tai vis dar tik ambicija?Laidoje dalyvauja Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovas Justinas Vancevičius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, literatūrologas, buvęs Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir amerikiečių rašytojas, vertėjas iš lietuvių, latvių, estų kalbų Jayde’as WillasVed. Marius Eidukonis

Kultūros istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys laidoje „Delfi savaitė“ teigė, kad Lietuva pamažu tampa išsivaikščiojančia tauta, o jos požymis yra tai, kad kultūra visuomenę ne vienija, o skaldo. Iš dalies tai buvo reakcija į Jolantos Zabarskaitės kritiką Lietuvos atlikėjai Jessicai Shy, kad jos kūrinyje skamba slaviški motyvai. Jis taip pat skeptiškai vertina iniciatyvas atsisakyti rusų kultūros, sakydamas, kad ją turime tyrinėti ir kritiškai vertinti. Tad šiandien laidoje „Kultūros rentgenas“ ir keliame klausimą ar kultūra visuomenę skaldo ar vienija?Laidoje dalyvauja menotyrininkė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Agnė Narušytė, kultūros istorikas Darius Kuolys, Markučių dvaro muziejaus vadovė, istorijos mokslų daktarė Mingailė Jurkutė, menininkė, Ukrainai pagalbos teikimą organizuojanti Vilma Fiokla Kiurė.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ministerijos atstovai, kalbėdami apie finansus kultūrai, neretai pabrėžia kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimui skirtus 12 mln. eurų. Tarp kultūros ministerijos ir savivaldybių galioja susitarimas, kad prie kultūros darbuotojų atlyginimo prisidėtų ir savivaldybės – tiek pat, kiek ir kultūros ministerija. Svarstoma, kad atlyginimai kultūros srities darbuotojams gali stybtelti 5 proc. Tačiau ar tikrai bus sulaukta net ir tokio padidėjimo? Ir kokią kultūros darbuotojų atlyginimų strategiją turi dabartinė valdžia?Laidos dalyviai: Kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro vadovas Romas Matulis, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Marius Pečiulis, Lietuvos Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Laimis Roslekas, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys.Ved. Marius Eidukonis

Septintą kartą pristatytas „Švelniosios galios indeksas“ rodo, kad Kinija šiame indekse kopia į vis aukštesnes pozicijas ir pradeda konkuruoti su Vakarų demokratijų šalimis. Rusija sulaukia vis daugiau palankių vertinimų ir didina savo „švelniąją galią“ Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Europos šalys, esančios pirmajame dešimtuke savo taškus praranda. Keičiasi ir Lietuvos pozicijos. Geriausiai mes įvertinti 2023-iaisiais. Tarp 193 šalių šiame indekse užimame 79-ąją vietą, o buvome 60. Kaip stiprinti mūsų „švelniąją galią“ ir kodėl taip augą Rusijos ir Kinijos pozicijos? Apie tai šiandien laidoje kalbėsime su Vyriausybės komunikacijos departamento direktoriumi Mariumi Gursku, politologu ir Lietuvos karo akademijos docentu Vytautu Isoda, ir „Investuok Lietuvoje“ Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadove Rūta Nemunyte.Ved. Marius Eidukonis

„Kultūros rengene“ ne kartą vyko diskusijos apie kultūros srities biudžeto mažėjimą bei to pasekmes. Kyla klausimas, kokie realūs veiksmai galėtų spręsti problemą. Štai Kultūros asamblėja paragino vienytis ir bendradarbiaujant su verslu steigti fondus, kurie būtų skirti šalies kultūros organizacijų finansavimui. Ar tai galėtų veikti?Diskutuoja Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės atstovė, prodiuserė Gintarė Masteikaitė, kultūros konsultantė Giedrė Putramenaitė, prekybos tinklo „Norfa“ valdytojas, remiantis ne vieną kultūros įstaigą Dainius Dundulis, Mariaus Jakulio Jason fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.Ved. Marius Eidukonis

Minint Sausio 13-osios įvykius languose uždegame žvakutes, puošiamės neužmirštuolės žiedu. Kultūros ir laisvo žodžio protestų organizatoriai pakvietę susirinkti prie laužų, sulaukė kritikos, kad šis simbolis išnaudojamas netinkamai. Kokie simboliai reprezentuoja šiandieninę Lietuvą? Ar vieni simboliai yra sakralūs ir jų negalime naudoti kada panorėję ir kokius naujus simbolius galime kurti?Apie tai kalbame su skulptoriumi, „Baltųjų Vilniaus angeliukų“ autoriumi Vaidu Ramoška, dizaineriu, partizanų uniformų tyrinėtoju Giedriumi Paulausku ir „Synthesis consulting group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros regionuose stiprinimas yra ne vienos politinės jėgos darbotvarkės punktas. Kultūros prienamumo didinimas, kultūros skatinimas ir panašūs dalykai – frazės nenuilstamai kartojamos politikų lūpomis, tačiau šįkart keliame klausimą, ne kaip į regioną atvežti kultūrą iš didmiesčio, bet kaip užtikrinti, kad kultūra būtų kuriama regione, o kūrėjai įstengtų atsispirti didmiesčių traukai ir kurtų regionuose?Laidos dalyviai: Klaipėdos koncertų salės meno vadovė, anksčiau dirbusi ir LNOBT Meninės veiklos vadove Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, Kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro vadovas Romas Matulis, šokėjas, choreografas Marius Pinigis, daug dirbantis su kultūros projektais skirtinguose Lietuvos miestuose ir visuomenininkas, Šviesių žmonių parkelio Antazavėje įkūrėjas Marius Lucka.Ved. Marius Eidukonis

Seimui svarstant pataisas, susijusias su LRT vadovo atleidimo tvarka bei visuomeninio transliuotojo valdymo ir valdymo organų atsakomybės pokyčiais, keliame platesnį klausimą: kokio visuomeninio transliuotojo Lietuva siekia ir koks valdymo modelis būtų tinkamiausias?Studijoje iš Nepriklausomybės aikštės diskutuojame su „Lietuvos ryto“ žurnalistu ir buvusiu LRT Televizijos vadovu Rimvydu Paleckiu, bendrovių valdysenos ekspertu, „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentu Ryčiu Ambrazevičiumi, „Kas vyksta Kaune“ žurnalistu Aleksandru Znamerovskiu, bei „15min.lt“ vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu.Ved. Marius Eidukonis

Jau pusantrų metų galioja Europos žiniasklaidos laisvės aktas, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema. Šiandieniniame Seimo posėdyje vėl skubos tvarka teikiamos pataisos dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos. Kaip žurnalistus ir žiniasklaidos priemones nuo politikų gina Europos žiniasklaidos laisvės aktas?Apie tai kalbame su buvusia Europos komisijos vicepirmininke Vera Jouruva, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku, dabartiniu Žurnalistų Etikos inspektoriumi Dainiumi Radzevičiumi ir advokate Asta Bajoriene.Ved. Marius Eidukonis

Dėl Seime pasiūlytų, LRT generalinio direktoriaus paskyrimą keičiančių pataisų žurnalistų bendruomenė pradėjo aktyvią kovą už laisvo žodžio išsaugojimą, gruodžio 9 d. rengiamas protestas už laisvą žodį ir siekį apsaugoti žiniasklaidą nuo politikų įtakos. Tačiau regionų žiniasklaidai bei privatiems žiniasklaidos kanalams ši kova nėra nauja. Kokius politikų siunčiamus išbandymus ji patiria?Diskutuoja Alytaus „FM99“ vadovas Liudas Ramanauskas, portalo „Atviraklaipeda.lt“ redaktorius Martynas Vainorius, Jurbarko „Šviesos“ žurnalistas Lukas Pileckas, ir „kaunas.kasvyksta.lt“ vadovas Vaidas Pilkauskas.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis laidoje „Kultūros savaitė“ tvirtina, kad politikai nebesugeba suregzti autentiškos minties, žodžiai keliauja ne iš jų lūpų, bet yra paruošti politinių technologijų, neseniai aptarinėta pirmosios ponios kalba – tipinis pavyzdys. Jie tiesiog nebegali suprasti natūralios kalbos.Ar tikrai taip prastėja viešoji politikų komunikacija ir kokios priežastys tai lemia? Apie tai šiandien kalbame su studijos svečiais viešojo kalbėjimo ir komunikacijos lektoriumi Igoriu Vasiliausku, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro mokslininke Giedre Vaičekauskiene ir Bernardinai.lt redaktoriumi, komunikacijos ir viešųjų ryšių, krizių valdymo specialistu Juozu Ruzgiu.Ved. Marius Eidukonis

Nemažėjant nerimui dėl kultūros biudžeto, kuris kitąmet gali trauktis net 14,4 mln. eurų, iš naujo kyla diskusijos, kaip užtikrinti stabilų kultūros organizacijų finansavimą ir kokia finansavimo schema būtų veiksminga.Apie tokios finansinės schemos paieškas mes šį sykį laidoje „Kultūros rentgenas“ kalbame su Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentu Jonu Staseliu, Kino kultūros asociacijos valdybos nare Lina Kaminskaite, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos nare Jurgita Bražinskiene, buvusia Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.Ved. Marius Eidukonis

Du mėnesius veikianti Kultūros asamblėja rytoj visus kviečia į mitingą „Kokios valstybės mes norime?“. Reaguodami į Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės raginimus, savo asamblėjas jau įkūrė Kaunas ir Šiauliai. Netrukus į pirmąsias asamblėjas rinksis aktyvūs piliečiai Klaipėdoje, Dzūkijoje, Raseiniuose.Ar besikuriančios asamblėjos regionuose neišskaidys dėmesio ir ar neatsiras pernelyg daug skirtingų žinučių? Kartu kyla klausimas, kokius lūkesčius turi ir užduotis kelia asamblėjos regionuose?Apie tai šį sykį kalbamės su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariu Jonu Terteliu, Raseinių kultūros asamblėjos vienu iniciatorių Dariumi Vizbaru, Šiaulių asamblėjos atstove Auguste Tomkute, besikuriančios Klaipėdos asamblėjos atstovu Artūru Lepiochinu ir Kauno kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariu Mariumi Pinigiu.Ved. Marius Eidukonis

Jau mėnuo kaip nerandamas naujas kultūros ministras, nors premjerė sako, kad turi bent pora kandidatūrų. Kultūros ministro pareigas laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tvirtina, kad netrukus bus pristatyta kultūros ministerijos viceministrų komanda, o „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis sako, kad ministerijos kontrolę vykdys visa Vyriausybė ir visa koalicija. Kiek ilgai dar tęsis bevaldystė kultūros sektoriuje, kokie sprendimai priimami dabar ir kokių tikėtis ateityje?Pokalbyje dalyvauja laikinai kultūros ministro pareigas einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė ir VDU politologas Ignas Kalpokas.Ved. Marius Eidukonis

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasirodo nemažai informacijos apie tai, kad Lietuvos kino centras ir Lietuvos kultūros taryba neskaidriai skirsto finansavimą kūrėjams. Abejojama ekspertų nešališkumu ir kompetencijomis. Kaip užtikrinamas kultūros projektų finansavimo skaidrumas? Apie tai kalbame su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite ir Lietuvos kino centro direktoriumi Laimonu Ubavičiumi.Ved. Marius Eidukonis

Visame pasaulyje veikia daugiau kaip 240 neformalaus ugdymo lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų. Kaip užtikriname, kad jas lankantys mokiniai gautų kiek įmanoma geresnį ugdymą ir kaip rūpinamasi tokiose mokyklose dirbančių mokytojų profesine kvalifikacija ir tobulėjimu. Apie tai kalbame su Lietuvos prezidento patarėja švietimo klausimais Jūrate Litvinaite, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite ir VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadove Vilma Leonavičiene.Ved. Marius Eidukonis

Visų valdančiosios koalicijos partnerių rinkiminėse programose išskiriamas rūpestis etnokultūra ir jos puoselėjimu. Kaip apskritai suprantama etnokultūra, kokia jos situacija Lietuvoje ir ar tikrai jai reikia tiek daug dėmesio, kaip mums sako politikai?Atsakymo ieškome su Aukštaitijos etninės globos tarybos pirmininko pavaduotoju Jonu Vaiškūnu, UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Vertinimo komisijos nariu prof. Rimvydu Laužiku, etnologe, šiuolaikinės visuomenės tyrėja Rūta Latinyte.Ved. Marius Eidukonis

Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalbasi buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, politikos mokslų daktarė, buvusi diplomatė Emilija Pundziūtė-Gallois, VDU Frankofonijos šalių centro koordinatorė Giedrė Pranaitytė.Ved. Marius Eidukonis

Šio ketvirtadienio „Kultūros rentgenas“ keliasi į Daukanto aikštę, kurioje kultūros bendruomenė susirinko protestui prieš „nekompetentingo kandidato“ paskyrimą į kultūros ministrus.Ved. Marius Eidukonis

Specialioje „Kultūros rentgeno“ laidoje įvairių sričių kultūros bendruomenės nariai, ekspertai lauks prezidento sprendimo, kuris lems, kas taps kultūros ministru.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje „Kultūros rentgenas“ žurnalistas Marius Eidukonis kalbina laikinąjį kultūros ministrą, socialdemokratą Šarūną Birutį. Kodėl juo suabejojo prezidentas Gitanas Nausėda? Ką jis nuveikė per tuos devynis mėnesius, per kuriuos vadovavo kultūros ministerijai?

Laidoje dalyvauja: Kultūros viceministras Viktor Denisenko, Vilniaus Senojo teatro vadovas Audronis Imbrasas, Visagino vicemerė Aleksandra Grigienė, Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius.Ved. Marius Eidukonis

Valstybės kontrolė skelbia, kad aptiko reikšmingų klaidų vertindama muziejinių vertybių duomenų patikimumą – jos nebuvo tinkamai inventorizuotos, todėl nėra žinoma, ar visos apskaitoje registruotos muziejinės vertybės tikrai egzistuoja. Auditoriams patikrinus trijų muziejų – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos nacionalinio dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų – ataskaitas, kurių duomenimis, muziejinės vertybės sudarė beveik 500 mln. Eur, nebuvo galimybės patvirtinti šio dydžio teisingumo. Muziejai neturi muziejinių vertybių analitinio apskaitos registro, šios vertybės nėra inventorizuojamos, kaip to reikalauja Inventorizacijos taisyklės. Ar turime sunerimti dėl muziejinių vertybių saugojimo, apskaitos ir vertinimo?Ved. Marius Eidukonis

Paveldo klausimai paskutiniu metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Valstybinė paveldo komisija kelia klausimus, ar suprantame, kiek paveldas svarbus nacionaliniam saugumui, kiek pasirengę į jį investuoti ir kiek pasirengę investuoti, kad žinotume, kuo mums svarbus paveldas. Rūpestis kultūros paveldu Lietuvoje patikėtas Kultūros ministerijai, tačiau tiek pačios kultūros ministerijos biudžetas yra vienas mažiausių, tiek ir paveldui skirta eilutė – viena kukliausių. Kiek esame pasirengę keisti požiūrį į rūpestį paveldu ir kaip tą padaryti? Diskutuojame su kultūros viceministre dr. Ingrida Veliute, Valstybinės paveldo komisijos pirmininke Vaidute Ščigliene ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovu dr. Juozapu Blažiūnu.Ved. Marius Eidukonis

Kaip kinas gali tapti minkštosios galios įrankiu ir ar esame pasirengę į tai investuoti? Ko reikia sukurti nacionalinio pasidižiavimo vertą žiūrovišką kiną? Pokalbis su kino teatrų „Forum cinemas“ vadovu Gintaru Plytniku, kino prodiuseriais Rasa Miškinytė ir Mantvidu Žalėnu.Ved. Marius Eidukonis

Pernai kultūros paso teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 87 proc. moksleivių. Kultūros paso veiklų sąraše yra apie 5600 edukacinių veiklų, tačiau kasmet lieka nemaža nepanaudota kultūros paso edukacijoms skirtų pinigų dalis. Kokios to priežastys ir ar siūlymai įrašyti kultūros pasą kaip privalomą į Švietimo įstatymą spręstų problemą?Apie tai diskutuojame su Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Prezidento patarėju kultūros klausimais Mindaugu Bundza, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke Vaida Aleknavičiene ir Kultūros pasą kuruojančios Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadove Aušrine ŽilinskieneVed. Marius Eidukonis

2025 m. Kovo 11-ąją minime 35-erius mūsų Nepriklausomybės metus. Kaip atkūrus Lietuvos Nerpiklausomybę buvo kuriama Lietuvos kultūrą ir švietimas, kokie žmonės tuo rūpinosi ir kas jiems buvo svarbu? Kaip dabar jie vertina Lietuvos kultūros raidą? Kuo džiaugiasi ir ko pasigenda. Laidoje pokalbis su pirmuoju Lietuvos kultūros ir švietimo ministru, atkūrus Nepriklausomybę Dariumi Kuoliu ir 1999-2000 metais kultūros ministro pareigas ėjusi Arūnu Bėkšta.Ved. Marius Eidukonis

Per Rusijos invazijos į Ukrainą metus buvo sunaikinta daugiau kaip 1300 kultūros objektų. Kai kurie iš jų visiškai sunaikinti. Šis skaičius auga kiekvieną dieną. Dabartiniais Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijos duomenimis paveiktos beveik 2200 kultūros institucijų. Kaip Lietuvoje būtų saugomos kultūros vertybės ginkluoto konflikto atveju? Ar kultūros vertybių apsaugai yra ruošiama ir kariuomenė bei kitos šalies gynyba besirūpinančios organizacijos?Ved. Marius Eidukonis

Šiomis dienomis Lietuvoje vyksta baleto trupės „Kyiv Grand Ballet“ pasirodymai, kuriuose žiūrovai gali išvysti Piotro Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“. Prieš vakarykštį trupės pasirodymą Vilniuje vyko ir protesto akcija. Šios trupės koncertai Lietuvoje jau rengiami nebe pirmą kartą. Tokie pasirodymai vėl verčia kelti klausimą, kaip apskritai veikia ir kaip mus paveikia Rusijos propagandos mašina ir kaip mes turėtume reaguoti į tokius pasirodymus Lietuvoje.Ved. Marius Eidukonis

Po Lietuvos kultūros tarybos paskelbtų kultūros projektų asociacijos Etnoerdvės atstovės, atkreipė dėmesį, kad pastebi ydingas etnokultūros projektų finansavimo tendencijas Lietuvos kultūros tarybos darbe. Tad apie tai, kaip tobulinti etnokultūros projektų finansavimą Lietuvos kultūros taryboje?Ved. Marius Eidukonis

Prieš beveik metus primtos UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės. Lietuvoje mes kalbame, kad šiais ugdymo principais besivadavaujančios „Juventos“ progimnazijos ugdymo modelis, pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos neatitinka įstatymo raidės. Ar Lietuvoje tinkamai į ugdymo procesus integruojamas kultūrinis ir meninis švietimas?Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos migracijos departamentas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 200 tūkstančių užsieniečių. Skaitlingiausia – ukrainiečių diaspora Lietuvoje, jų apie 76 tūkst. Antra pagal dydį baltarusių diaspora – jų apie 60 tūkstančių. Rusų diasporos atstovų skaičius Lietuvoje apie15 tūkstančių. Dar apie 15 tūkstančių gyvenančiųjų Lietuvoje – uzbekai ir tadžikai. Kaip vyksta atvykusių į Lietuvą kultūrinė integracija ir kokie didžiausi iššūkiai jiems ir mums kyla šiame prosese?Ved. Marius Eidukonis

Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis pradėjo darbus. Kartu su juo žvelgiame į XIX-osios vyriausybės programą, o kultūros bendruomenės atstovai užduoda jiems aktualius klausimus.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ministro Simono Kairio kadencija priartėjo prie pabaigos. Prasidėjusi pandemijos metu su kaukėmis, baigiasi be Petro Cvirkos paminklo Vilniuje, Salomėjos Nėries mokyklos bei Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo, bet su darbą pradėjusi Medijų rėmimo fondu. Ar per Simono Kairio kadenciją kultūra daugiau gavo ar daugiau neteko?Mintimis dalijasi S. Kairys, menotyrininkė Agnė Narušytė ir sociologas Tadas Šarūnas.Ved. Marius Eidukonis