Mokslo vardai

Kodėl žmonės renkasi būti veganais ir kodėl pasaulyje daugėja veganų? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė, tyrinėjanti veganizmo reiškinį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kiek Lietuvos yra kosmose? Kiek buvimas kosmose svarbus, stiprinant šalies saugumą? Apie tai kalba Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ ekspertas Eigirdas Sarkanas. Anot jo, negali patikrinti, kokią infrastruktūrą turi viena ar kita šalis kosmose.

Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios? Studijoje Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.Ved. Darius Matas.

„Mes nesame homo economicus, nesame robotai, kurie galėtų suskaičiuoti ir priimti daugybę sprendimų kiekvieną minutę“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė. VU įkurta pirmoji Baltijos šalyse ekonominės elgsenos laboratorija, kurioje tiriami ir neracionalūs žmonių sprendimai bei klaidos perkant.Ved. Rūta Kupetytė

LRT RADIJO laidoje „10-12“ – dvi JAV dirbančios profesorės Neringa Klumbytė ir Dovilė Budrytė, tyrinėjančios žydų nuosavybės ir daiktų grobimus per Holokaustą Lietuvoje ir istorinio teisingumo atkūrimą: „Vyko materialinis smurtas (...), tai buvo didelė trauminė patirtis“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas.Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti strateginiu sprendimu, grindžiamu nuosekliu konflikto šalių galimybių ir tikslų vertinimu. Tam, kad prasidėtų taikos derybos, būtina, kad abi nesutariančios šalys neturėtų kito pasirinkimo pasiekti savo tikslų ir pasitikėtų viena kita. Kadangi tradiciniai derybų metodai su Rusija nebeveikia, Ukraina ėmėsi kurti naują derybų sistemą, paremtą „skraidančiąja diplomatija“. Pokalbis apie derybas – su VU TSPMI lektore Marija Dautartaite.

Pastaruoju metu daugiausia dėmesio žiniasklaidoje sulaukė Vilniaus mero ambicija atgaivinti laivybą Nerimi. Skelbiama, kad šią vasarą sostinėje reguliarius reisus pradės keturi elektriniai laivai. Klausimų kyla ir dėl susisiekimo su Kaunu, kuriame Neris įteka į Nemuną. Apie didžiausių Lietuvos upių potencialą kalba Kauno muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius.

Kaip archeologija gali padėti tyrinėti partizaninį karą? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė, kuri prieš beveik du dešimtmečius su būsimu vyru pradėjo galvoti, kaip archeologija gali prisidėti prie partizanų bunkerių atkasimo. Beje, Aistė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 14-ąją, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose ves patirtinį užsiėmimą „Surasti, kad kalbėtų“, kurio dalyviai galės patys iš žemių iškasti su partizaniniu pasipriešinimu susijusius daiktus, kurie, anot istorikės, skatina megzti gyvą santykį su šio laikotarpio istorija.Ved. Rūta Kupetytė.

ISM universitete tyrėjų atliktas tyrimas rodo: Lietuvos turtingiausieji asmenys, žmonės, kurių turtas viršija 30 mln. Eur, dažna jų finansinės sėkmės priežastimi laiko ne tik verslo planą, bet tinkamą socialinį tinklą ir ryšius. ISM tyrėjas Liudvikas Mickevičius LRT RADIJO laidoje „10-12“ priduria, kad finansinei sėkmei reikia ir drąsos prisiimti riziką bei daug atkaklaus darbo.Ved. Rūta Kupetytė

Kviečiame nusikelti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Tai, ką ten veikia teismo medicinos ekspertai, primena detektyvinį serialą. Jie atpažįsta nusikaltėlius ar kieno palaikai rasti, netgi kai tai – prieš daugelį metų palaidotos istorinės asmenybės. Vis dėlto, šis darbas nelengvas. Ne kiekvienas gali dirbti su tokiais vaizdais, kvapais, ir nuolat girdint žiaurias istorijas. Tačiau ekspertės sako, kad dirbti čia patinka. Jas motyvuoja galimybė kažką išsiaiškinti. Pavyzdžiui, sučiupti nusikaltusius asmenis. Po laboratoriją su ekspertėmis pasivaikščiojo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Vaikų dvikalbystę tyrinėjanti mokslininkė Inga Hilbig LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako: mitas, kad kitoje šalyje geriau prisitaiko vaikai, su kuriais namie nekalbama lietuviškai. Vilniaus universiteto docentė yra naujos knygos „Kalba kaip galimybė. Lietuvių kalba gyvenant svetur“ bendraautorė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulį sukrėtus tokioms išorinėms egzistencinėms grėsmėms kaip pandemija, karas, jų poveikį pirmiausia pajunta pažeidžiami žmonės, sako Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrę, kaip Lietuvoje socialinių paslaugų sektorius veikė per ankstesnes krizes – pandemiją ir prasidėjus invazijai į Ukrainą, kai Lietuvą pasiekė daug pabėgėlių iš Ukrainos. LRT RADIJO laidoje „10-12“ –Vilniaus universiteto profesorės Eglė Šumskienė ir Violeta Gevorgianienė.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Atsiranda vis daugiau longitudinių tyrimų, kurie rodo, kad bent koks rūkymas žalingas sveikatai“, – LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Natalija Istomina. Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.Ved. Rūta Kupetytė

Miškai nuolat keičiasi, tačiau, pasak mokslininkų, pokyčius juose pastebime per vėlai. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku. Vienas iš būdų – į inkilus keliama miško garsą ir kitus parametrus analizuojanti įranga. Tokios technologijos šiuo metu išbandomos miškuose prie Kauno. Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Maskeliūnas.Ved. Rūta Kupetytė

LRT RADIJO laidos „10-12“ mokslo rubrikoje – pokalbis su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto doktorante, gydytoja Indre Lapinskiene, kuri nugalėjo „Trijų minučių disertacijos“ konkurse ir atstovaus Lietuvai Australijoje. Gydytoją kalbino Rūta Kupetytė.

Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkai kviečia dalyvauti nemokamoje programoje, kuria siekiama pagerinti dalyvių psichologinę savijautą ir kūno pajautimą per judesį. Laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė Inga Truskauskaitė.

Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų ir kaip turėtų keistis šiais laikais, vykstant klimato pokyčiams? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis apie pavardžių lietuvinimą tarpukario Lietuvoje – su istoriku Dangiru Mačiuliu. Pasak jo, pavardė tuo laiku tapo lietuviškos tapatybės ženklu, tiesa, pasikeisti ją ne visada buvo paprasta ir tarp pirmųjų taip padariusiųjų iš tautinių paskatų buvo karininkai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi aptariami 2024-ieji kaip klimato metai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokie nauji lietuviški žodžiai 2024-aisiais užfiksuoti Lietuvoje ir yra įtraukti į naujažodžių duomenyną? Laidos „10-12“ viešnia – mokslininkė iš Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Rita Miliūnaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Kai kurios savivaldybės išleidžia dešimtis tūkstančių eurų invaziniams šliužams naikinti. Aplinkos ministerija rengiasi tam skirti kelis milijonus eurų. Kaip Lietuvai sekasi naikinti invazinius šliužus? Ar jų naikinimas nėra kova be rezultato? Laidoje „10-12“ dalyvauja: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė dr. Grita Skujienė ir doktorantas Mantas Adomaitis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Jankauskaitė.Ved. Edvardas Kubilius.

„Psichologiniu požiūriu riba tarp technologijų teikiamos naudos ir žalos yra trapi“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė Ieva Urbanavičiūtė. Ji su kolegomis tyrinėja skaitmeninių priemonių keliamos įtampos, arba technostreso, reiškinį ir apie jį kalba laidoje „10-12“.Ved. Rūta Kupetytė

Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį tarp intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.Ved. Rūta Kupetytė