Praeiviai

Dvidešimtoji „Praeivių“ laida domisi gyvenimu Jonavos rajone.Jonavos mieste sutikta Violeta sako, kad savivaldybės ribose įsikūrusi Lietuvos kariuomenės infrastruktūra leidžia jaustis saugiai.„Ne, netrukdo. O buvo geriau, kai rusiški tankai zujo? Mes sodybą turim kitoj pusėj upės, nu tai ten ir pašaudo, ir girdisi garsai, bet nereikia tokių dalykų sureikšmint, viskas tvarkoj“, – pasakoja Violeta, vadinanti save toliau dirbančia pensininke.Tuo metu Kosmonautų gatvėje ratų taisyklą įkūręs Olegas norėtų, kad vairuotojai laiku keistų automobilių padangas, nes dabar garaže tenka dirbti vos kelis mėnesius per metus, o likusį laiką reikia skirti kitoje darbovietėje.„Kai sniegas iškrenta, tai visiems reikia ir iš karto, pradeda krūva problemų atvažiuot. Pats kitą kartą pareklamuoju… pradėjau „TikTok“ ten. Paragini žmones rūpintis padangų keitimu, žiūriu, sujudėjo. Pasirodo, mato“, – stebisi Olegas.Jonavos rajone apstu įdomių gyvenviečių pavadinimų, pavyzdžiui, yra Venecija, Paryžius ir Šveicarija. Pastarajame kaime gyvenanti Lidija norėtų, kad žmonės būtų labiau draugiški.„Mokykla yra, darželis yra, seniūnija yra, ambulatorija yra, kultūrnamis yra, čia visko yra. O paprastam gyventojui ko reikia… gal draugiškumo trūksta. Kažkaip anksčiau žmonės būdavo bendruomeniški“, – sako Jonavos rajono Šveicarijos kaimo gyventoja Lidija.Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad Baltarusijai nereikėtų švelninti sankcijų. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo JAV verslo interesai.„Kokiu pagrindu jiems reikėtų švelninti? Kas čia tokio atsitiko? Prieš karą jie gi labai džiaugėsi, kad greitai turės pajūrį. Aš tikrai prieš“, – svarsto Jonavos rajono gyventojas Kęstutis.Ved. Edvinas Kučinskas.

Devynioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Lietuvos šiaurės vakaruose – Skuodo rajone. Savivaldybės centre sutiktas gyventojas Vidmantas baidosi klausimų apie problemas, sako, viskas šalyje gerai.„Aš laikausi tokios taisyklės: iš Vilniaus, kai važiuoji į Skuodą, yra 350 kilometrų, o iš Skuodo į Vilnių – lygiai tiek pat. (...) Vienybės trūksta, daug negatyvo. Lietuva per maža šalis, esam surišti viens su kitu, o tie atstumai… sėdi ir važiuoji“, – sako Skuodo rajono kultūros centro administratorius Vidmantas.Tuo metu masažo paslaugas Skuode teikianti Asta pasakoja, kad iš esmės pakeitė savo karjerą – prieš daugiau nei metus meno mokykloje dar mokė vaikus.„Esu kardinaliai pakeitusi savo veiklą, iš muzikantės patapau masažuotoja. Turbūt viskam ateina savas laikas. Juokiuosi, kai hobis pradeda trukdyt darbui, reikia rinktis hobį. (...) Lepinu moteris Skuodo, gražinu“, – džiaugiasi Asta, pridurdama, kad rajonas pamažu traukiasi, galėtų gyventi daugiau žmonių.Dėl karo smarkiai išaugus degalų kainoms bei Europos Komisijai paraginus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, Skuodo rajone sutikti gyventojai sako, kad elektromobilio šiandien nepirktų. Tai daugiausia susiję su, jų nuomone, per mažai išvystyta infrastruktūra.„Šiandien nesirinkčiau, girdėjau, kad jau gali nuvažiuot su vienu užsikrovimu iš Skuodo į Vilnių, bet žiemą nenuvažiuosi. Turėsi sustot kažkur Kryžkalny, gerti pora valandų kavytę, kad galėtum važiuoti toliau“, – svarsto Skuodo gyventoja Irena, daugybę metų dirbanti draudimo rinkoje.Ved. Edvinas Kučinskas

Aštuonioliktoji „Praeivių“ laida keliauja Šakių rajono savivaldybėje – tiek centriniame mieste, tiek aplinkinėse gyvenvietėse. Šakiuose sutikta gyventoja Marija ragina ieškoti daugiau pozityvo.„Žinoma, pradėtum ieškoti tų bėdų, tai rastum. Bet gal reikia pozityviau žiūrėti į gyvenimą. (...) Aš gyvenu viena, pensija yra tokia, kokia yra, jeigu pasiskaičiuoji, išsiverti. Nieko tokio, žmonės gyvena dar blogiau, kai pagalvoji pasauly kaip viskas yra“, – sako pensininkė Marija.Tuo metu pasienyje esančio Panovių kaimo gyventojai skundžiasi, kad yra apsupti žvyrkelio – nors kaimo gatvės asfaltuotos, norint čia patekti, reikia dardėti kelis kilometrus.„Čia mūsų pati pačiausia bėda, atskirti nuo gyvenimo į visus kraštus. Nors šitas ruožas žemėlapy prieš daugybę metų pažymėtas kaip asfaltas. Vasarą pravažiuoja turistai, rodo į žemėlapį ir nesupranta“, – aiškina Panovių parduotuvės pardavėja Lijana.Savo ruožtu Kudirkos Naumiesčio gyventojai džiaugiasi istorine miesto svarba ir puoselėja Lietuvos himno kūrėjo atminimą.„Man atrodo labai įdomus faktas, kad būtent pas mus parašė šį himną. Muziejus stovi būtent toje vietoje, kur buvo ir parašyta „Tautiška giesmė“. Be to, iš pradžių Kudirka buvo lenkiškų pažiūrų“, – pasakoja nuo vasario V. Kudirkos muziejaus edukatore dirbanti Vilniaus universiteto absolventė, Kudirkos Naumiesčio gyventoja Marija.Šakių rajone sutiktų gyventojų nuomonės dėl kai kurių politikų siūlomo patariamojo referendumo išsiskiria – vieniems idėją palaikant, kiti griežtai ją atmeta. Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų nori paklausti, ar reikia Konstitucijoje įtvirtinti, kad teisiniai šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės bei tėvystės.„Aš esu už tai, kad žmonės būtų laimingi. O kokia forma, nu koks man skirtumas. Svarbu, kad žmogus rado meilę ir viskas“, – mano šokių mokytoja Aušra.Ved. Edvinas Kučinskas

Septynioliktoji „Praeivių“ laida atvyko į Panevėžį. Čia, kaip ir visoje Lietuvoje, šią savaitę prasidėjo Nacionalinė bibliotekų savaitė, todėl Laisvės aikštėje veiklas gyventojams siūlo Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos darbuotojai.„Žmonės bibliotekomis naudojasi, bet potencialo dar yra. Nes apie dešimt ar dvylika procentų panevėžiečių lankosi bibliotekose. Kita vertus, Panevėžys turi labai daug kultūros įstaigų, tai galbūt kai kurie nebespėja“, – svarsto neplanuotai sutikta Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorė Loreta.Vaikštant miesto gatvėmis, jaučiasi didmiesčio ypatumai – didesnė žmonių, parduotuvių ir įvairių paslaugų koncentracija. Tačiau pensininkei Vitalijai tai neprilygsta sostinės šurmuliui.„Man tai labai jaukus, geras miestas. Buvau pas anūkę, gyvena Vilniuj, tai pakraupau nuo transporto spūsčių, susisuko galva. Galvoju – ne, greičiau atgal į Panevėžį. Kas ieško, tas visko čia randa“, – sako visą gyvenimą personalo atrankos specialiste dirbusi senjorė Vitalija.Panevėžyje sutikti gyventojai mano, kad valstybė turėtų suteikti daugiau laisvės antrojoje pensijų pakopoje sukauptiems pinigams valdyti. Dauguma pašnekovų taip pat pripažįsta ne iki galo suprantantys, kas yra anuitetas.„Nežinau, bet reik, kad nebūtų privaloma. Mano pinigai, ką noriu, tą darau. Geriau tegul patys žmonės reguliuojasi. Va, dabar davė pasiimt, pasipylė mašinos, butai, kas kam reikia“, – mano Panevėžio gyventojas Juozas.Ved. Edvinas Kučinskas

Šešioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Kėdainiuose – šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Nors savaitgalis čia pilnas istoriniu senamiesčiu besigrožinčių lankytojų, mieste galima sutikti ir vietos gyventojų.„Žinot, senas žmogus mažai jau vaikšto. Anksčiau dirbau, o dabar… tų žmonių nėra jau senų, o jaunimas su seniais nelabai užsiima. Šiaip, gerai laikausi. Vaikai maisto atveža, paduoda, pasidarau dar pati“, – sako pensininkė Jadvyga.Tuo metu šalia Didžiosios Rinkos aikštės sutikta asociacijos „Kėdainių Samariečiai“ vadovė Sonata sako, kad šiuo metu paramą vietos gyventojams teikia kelios dešimtys savanorių, kurių specialiai ieškoti nereikia.„Vidutiniškai per dieną keturiasdešimt penki žmonės apsilanko. Bet man smagesnis ir didesnis skaičius – keturi. Tiek išleidom į gyvenimą, jie pradėjo dirbti. Kai žmogus be nieko, be vilties, be motyvacijos per dvejus metus tampa darbo rinkos dalyviu“, – pasakoja „Kėdainių Samariečių“ vadovė Sonata.Kultūros pilnuose Kėdainiuose galima sutikti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistų. Smalsiai fotografuojantis Maršalas iš Nyderlandų atskleidžia, kad Lietuvoje pirmiausia lankosi dėl darbo.„Dirbame su „Kormotech“, tai gamykla, kuri gamina maistą gyvūnams. Mes čia įdiegėme naujos technikos iš Nyderlandų, todėl aš lankausi Lietuvoje. Tai mano pirmas kartas, patirtis kitokia nei iki šiol. Nes dažnai tenka keliauti, o Lietuva neprimena nei Lenkijos, nei Vengrijos, nei Slovakijos“, – sako turistas Maršalas.Kėdainių rajone sutikti gyventojai sako, kad mokslas privalo judėti pirmyn, todėl normalu, jog retsykiais įvairios ekspedicijos gali kainuoti labai daug. Tokia įžvalga jie pasidalijo paklausti, ką mano apie neseniai įvykusią istorinę keturių astronautų kelionę Mėnulio link. Nors šią misiją stebėjo kone visas pasaulis, dalis amerikiečių svarstė, kad ji gerokai per brangi.„Žmonės, kurie žengia nors vieną žingsnelį toliau to, ką mes kaip faktą žinom, tai jie mano akyse yra didvyriai. Jeigu mes sėdėtumėm galvodami, o kam reikia, tai turbūt dar olose pieštumėm piešinius“, – svarsto Kėdainių gyventoja Sonata.Ved. Edvinas Kučinskas.

Penkioliktoji „Praeivių“ laida atvyko į Širvintas. Šalia savivaldybės sutikta kultūros centro folkloro kolektyvo vadovė Stasė pasirinko dirbti ir sukakus pensiniam amžiui.„Aš manau, kad žmonėm reiktų turėti daugiau pozityvo. Jie pavargę, įsitempę, reikia truputį atsipalaiduoti. Kadangi dažnai važinėju į užsienį, mano dukra gyvena, labai daug pasiėmiau sau gero. Nebesureikšminu smulkmenų, daugiau dėmesio sau skiriu“, – paklausta, kaip mums sekasi Lietuvoje sako Širvintų gyventoja Stasė.Tuo metu miesto centre esantis Širvintų tvenkinys bei vienoje jo pusėje gyventojams ir svečiams įrengtas paplūdimys daugiau dėmesio sulaukia vasarą. Tačiau vietos gyventojams patinka, kad aplinka čia tvarkinga, galima pasiekti abu krantus pėsčiųjų tiltu.„Čia buvo tas pliažas labai gražiai patvarkytas. Žolytę apsodino, nes buvo paprasta pieva. Aišku, buvo galima gulėti, bet dabar išvis gerai“, – pasakoja gyventoja Živilė, keliolika metų administruojanti ugniagesių darbo grafikus.Širvintų rajono savivaldybėje sutikti gyventojai sako, kad pastaraisiais metais sulaukė informacijos, kaip reikėtų elgtis kilus ekstremalioms situacijoms. Tačiau, jeigu prireiktų staiga evakuotis dėl didžiulio gaisro ar, pavyzdžiui, cheminės avarijos, ne visi žino, ką darytų.„Iškart ne, nepasakyčiau. Nu, turiu aš kaimą, gal į kaimą išvažiuočiau. Bet evakuotis… nežinau. Informacijos tai yra, kultūros namuose. Sprendžiamas tas dalykas“, – sako Širvintų gyventojas Saulius.Ved. Edvinas Kučinskas

Keturioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Švenčionių rajono savivaldybėje. Iš pradžių – savivaldybės centre, kuriame sutikta bei niekur neskubanti senjorė Olga stumiasi pirkinių karutį miesto gatvėmis.„Nu laikomės, viena gyvenu, pragyvent gerai, Lietuvoj gerai. Tik kad neramu pasauly. Neramumai trukdo jaunimui, vaikams trukdo. [Baltarusijos] pasienyje nelabai malonu, aš tai pergyvenu daugiau dėl jaunimo, nes ir kainos kyla, viskas kyla“, – pasakoja šv. Velykoms besiruošianti pensininkė Olga.Tuo metu Švenčionėliuose veiksmo stebėtinai daugiau. Greičiausiai taip yra ir dėl šiame mieste esančios geležinkelio stoties. Šalia jos veikia keturi furgonėliai, kuriuose teikiamos įvairios paslaugos. Viename iš jų įsikūrusi kirpykla, viduje padabinta lengvai provokuojančiais grafičiais.„Čia Švenčionėliai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, siekiant skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Nu, tokia meniška kirpykla. Kadangi gyvenau Berlyne, ten labai daug grafičio. Tai galvoju, reikia kažkaip nestandartinį meną priimt. Va, turim tokią Moną Lizą, šokančią su aukštakulniais“, – savo darbo vietą apibūdina jau metus Švenčionėliuose gyvenantis kirpėjas Janušas.Kitoje gatvės pusėje, šalia geležinkelio bėgių, stovi nedidelis šviesus namas. Šiame poste traukinių laukia Lietuvos geležinkelių darbuotoja Irmina.„Jeigu važiuoja iš Pabradės ir reikia į ketvirtą kelią, reikia pervesti du iešmus. Aš pervedu juos, užblokuoju maršrutą ir traukinys važiuoja toliau. O ten budėtoja atidaro šviesoforus. Man budėtoja per raciją pasakys. Yra raktas, ten mechanizmas“, – aiškina į darbą Švenčionėliuose iš Visagino važiuojanti Irmina.Švenčionių rajono savivaldybėje sutikti gyventojai taip pat reaguoja į pastaruoju metu garsiai skambėjusią aktualiją. Žmonės sako teigiamai vertinantys naujausią Vyriausybės siūlymą sugriežtinti bausmes smulkiems vagišiams, kurie vis neša prekes iš prekybos centrų.„Galiu atsakyt tiksliai. Aš dirbau septynerius metus parduotuvėse. Ir kiek prisiklausiau… matyt pati nemačiau, bet gaudyt teko. Aišku, policija atvažiuoja, protokolus rašo, bet jų tiek daug. Reikia, aš manau, kad reikia kažką stipraus“, – svarsto Irmina.Ved. Edvinas Kučinskas

Tryliktoji „Praeivių“ laida keliasi į Rokiškio rajono savivaldybę. Netoli pasienio su Latvija gyvenantys žmonės sako patys retai važiuojantys į kaimyninę šalį.„Pas mus latviai labai atvažiuoja šeštadieniais, kas antra mašina latviškais numeriais. O mes kažkaip nelabai, gal pas mus Rokišky viskas pigiau? Didmiesty tai tikrai nenorėčiau gyvent, čia viskas ranka paduodama“, – sako Bajoruose gyvenanti bei socialine darbuotoja penkerius metus dirbanti Danutė.Vaikštant miesto senamiesčiu, lengva pasiekti Rokiškio dvaro sodybą – čia ir turiningą krašto istoriją puoselėjantis muziejus, kasmet pritraukiantis vis daugiau Lietuvos bei užsienio turistų. Jiems padedanti Simona sako, kad klausimų kyla ne tik dėl lankytinų objektų.„Pagrindinis klausimas sezono metu – kur pavalgyti? Nemažą dalį sudaro Latvijos turistai, didelė dalis jų yra vienadieniai, kurie atvyksta su šeimomis. Bet džiaugiamės, kad šia Lietuvos dalimi susidomi vis daugiau vokiečių ir lenkų, tų pačių estų, padaugėjo turistų iš Nyderlandų“, – pastebi Rokiškio turizmo informacijos centro darbuotoja Simona, vadinanti save meilės emigrante.Tuo metu Tyzenhauzų gatvėje sutiktas pensininkas Aleksandras piktinasi Lietuvos valdžia, sako, kadencijos keičiasi, o politikų rietenos nesibaigia.„Tokie nesutarimai visur, pastoviai. Dabar Seime kas darosi… aišku, kad nepatenkintas. Kiekvieną kadenciją vis tiek kažkas atsiranda, po velniais. Dabar su premjere, Vatikano kelionė, aštuoni tūkstančiai valstybei kainavo, kur reikia čia milijardų gynybai iš kažkur paimt“, – į klausimą, kaip šiandien sekasi Lietuvai atsako Rokiškio gyventojas Aleksandras.Kaip ir visuose epizoduose, laidos pabaigoje skamba vienas bendresnis klausimas visiems pašnekovams. Rokiškyje sutikti gyventojai sako, kad naujienas gauna iš įvairių šaltinių – tiek iš tradicinės žiniasklaidos, tiek iš socialinių tinklų. Pagrindiniu socialiniu tinklu jie įvardija feisbuką, kuriame randa ir melagingos informacijos.„Kadangi daug metų naudoju socialinius tinklus, manau, kad išsivystė toks loginis mąstymas ir jau iškart akis pastebi, kur yra neaiškus puslapis, kur nepatikrinta informacija“, – svarsto Rokiškio gyventoja Simona.Ved. Edvinas Kučinskas

Dvyliktoji „Praeivių“ laida atvyko į Jurbarko rajono savivaldybę. Nemuno dešiniajame krante įsikūręs savivaldybės centras pasitinka pavasarį su krantus švelniai semiančia upe.„Pasakyti, kad jis kitais metais būna dar labiau pakilęs, tikėjomės visi labai didelio potvynio, bet jo nėra. Mano vaikystėj… mano sesuo yra vyresnė, tai aš turiu nuotrauką, kur mūsų tėvas su valtim parplaukia namo va ta gatve“, – dalijasi Jurbarke gimęs ir kūno kultūrą vaikams dėstęs Rimas.Netoli Kaliningrado esantis miestas gyventojams gražus ir turintis būtinų paslaugų. Dalis tik norėtų baseino, nes aplinkiniuose miestuose tokių pramogų jau yra. O agresyvus kaimynas vietinių negąsdina.„Pripratę mes, per daug dėmesio nekreipiam taip. Jeigu puls, tai jau visur puls, greičiausiai, nuo Vilniaus. Bet su dronais turbūt būtų, nes tų visokių tankų, patrankų nebereikia jau gi“, – svarsto grožio salone dirbanti Violeta.Tuo metu kiek sunkiau verčiasi Lietuvos nepriklausomybę prie parlamento prieš trisdešimt penkerius metus gynęs Algis. Jis džiaugiasi šių dienų valstybe, kurią pavyko atkurti nuo pamatų, tačiau jauna demokratija, dar tik kūrusi savo taisykles, sukėlė sunkumų – dabar tai atsiliepia pašnekovo pensijai.„Sunkiai, kadangi mano nėra didelė pensija, dirbau komandiruotėse, duodavo vokelius. Minimumas ir vokeliai, priedai. O jie, sako, galit mane skųst, čia lauko priedas. Pats kvailas buvau, o dabar nėra iš ko pensijos man suskaičiuot“, – pasakoja Jurbarko gyventojas Algis.Artimuosiuose Rytuose tęsiantis karui ir dėl to brangstant degalams, Jurbarko rajono savivaldybėje sutikti gyventojai nemano, kad valdžios sprendimas įlieti rezervinio kuro reikšmingai pakeis situaciją. Kaip svarsto pašnekovai, atsargas geriau taupyti didesnėms krizėms šalyje.„Dar nespėjau bako nepabrangusio išvažinėt. Kažkodėl manyčiau, kad rezervas nieko nepadės. Tegul būna tas rezervas, kai jau bus ekstra atvejis, tai tada jį naudoti“, – mano jurbarkietis Rimas.Ved. Edvinas Kučinskas

Vienuoliktoji „Praeivių“ laida ieško gyventojų Tauragės rajono savivaldybėje. Mieste vis labiau tirpsta šalia gatvių nuo žiemos užsilikęs sniegas, žmonių veiduose matyti ką tik prasidėjusio charakteringo pavasario džiugesys.„Pirmiausia savo gyvenimo problemas reikia išsispręst, o ne Tauragės (juokiasi). Viskas yra gerai kol kas. Žmonės labai mandagūs, malonūs, einam pasivaikščiot, gražus oras, džiaugiamės diena“, – sako Tauragėje penkerius metus gyvenanti Vaida.Vaikštant miesto gatvėmis įvyko ir kiek netikėtas susitikimas – parkelyje šalia tilto laidos vedėjas sutiko iš pažiūros niekuo nesiskiriantį vyrą. Paaiškėjo, kad jis gyvena Tauragės Pusiaukelės namuose, kur nuteistieji intensyviai ruošiami paleidimui į laisvę.„Manau, kas nori ištaisyti savo klaidas, anksčiau laiko išeiti, čia labai gera vieta. Tu pakeiti savo gyvenimą. Anksčiau dar buvo sunkiau su visuomenės požiūriu, dėl darbų… bet dabar lyg ir taisosi. Svarbiausia, tu parodai, kad gali kitoks būti“, – pasakoja prieš metus infarktą patyręs pusiaukelės namų gyventojas Gintautas.Laidai „Praeiviai“ Tauragės rajono savivaldybėje apsilankius per valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną, mieste sutikti gyventojai sako vertinantys galimybę gyventi laisvoje Lietuvoje, tačiau piktinasi dalies politikų veiksmais.„Džiaugiuosi už tą vienybę, kad mes galim laisvai gyventi, dainuoti, ką norim, traukti pilna krūtine. Reikėtų tik draugiškumo, supratimo. Nepatinka Seimas, kai riejasi. Aš mėgstu visada taikiai gyventi“, – pabrėžia Tauragėje visą gyvenimą praleidusi senjorė Danutė, kuri dar ir šiandien veda įvairius kultūros renginius, rūpinasi aklaisiais ir dalyvauja maisto gaminimo čempionatuose.Ved. Edvinas Kučinskas

Dešimtoji „Praeivių“ laida atvyko į Elektrėnus. Pernai šešiasdešimt penkerių metų jubiliejų minėjęs bei šalia automagistralės įsikūręs miestas gyventojams patinka.„Atstumas nuo autostrados pakankamas, nebent, kai vėjas iš šiaurinės pusės papučia, šiek tiek jaučiasi degalų kvapas. Bet triukšmo nesigirdi, ypač vasarą, kai medžiai sulapoja, atsiranda natūralus gamtos barjeras“, – pasakoja pensininkas Eugenijus, manantis, kad Lietuvos energetika vis labiau tvari ir tai geras pokytis.Tuo metu Elektrėnų kultūros centras dalijasi pastatu su viešąja biblioteka. Kultūros centre keturiasdešimt aštuonerius metus dirbanti Nijolė sako, kad žmonės domisi renginiais.„Žiūrint į kokius renginius. Kartais net reklamos nespėjam paleisti, o jau bilietų nėra. Aš tikrai nesitikėjau, kad į Bernužėlių renginį tiek žmonių sueis. Anksčiau buvo laikotarpis, kad renginius lankančių žmonių skaičius mažėjo“, – gyventojų įpročiais stebisi Elektrėnų kultūros centro darbuotoja Nijolė.Elektrėnuose taip pat sutiktas visą gyvenimą sportuojantis Daumantas šiuo metu dirba statybų sektoriuje. Jis teigia turėjęs itin daug galimybių gyventi didmiesčiuose, tačiau pasirinko gimtuosius Elektrėnus.„Yra gana daug darbo vietų, gražus kraštovaizdis, turim ežerą, visas parduotuves, vaikų darželius, mokyklas, sporto klubus. <...> Į savivaldybės administracijos daržą gal tik, kad nesugebėjo atgaivinti atrakcionų. Mes būtume turbūt vienintelis miestelis, kuris turi pastovų atrakcionų parką“, – svarsto Daumantas.Elektrėnuose sutikti gyventojai sako, kad nėra susidėję išvykimo krepšio, nes daugeliui nesinori net pagalvoti apie galimą grėsmę. Nors tai vis dar gali skambėti kaip gana nauja rekomendacija, civilinės saugos ekspertai turėti būtiniausiomis atsargomis prikrautą kuprinę ragina jau seniai.„Ne, neturiu. Pagalvoji kitą kartą, kad gal vertėtų, bet tik tiek. Žinokit, kažkaip nesitiki… nors reikėtų į priekį žiūrėt pagal tokius dabartinius įvykius“, – sako globos namuose tris dešimtmečius dirbanti Nijolė.Ved. Edvinas Kučinskas

Devintoji „Praeivių“ laida lankosi Trakų rajono savivaldybėje. Centriniame jos mieste žiemą turistų surasti gerokai sunkiau nei vasarą. Vis dėlto, didžiuliai lankytojų srautai vadinamojo sezono metu patinka ne visiems vietos gyventojams.„Malonus miestas, tik vasaros nemėgstu, nes užplūsta per daug turistų. Labai vargina, negalim pajudėti, išsimaudyt, į kiemus lenda. <...> Reikėtų daugiau akcento vietiniam gyventojui, nes tai nėra tik turistų miestas“, – sako Trakuose gyvenanti Daiva.Tuo metu pensininkas Stanislovas vasaromis gyvena kaime Trakų rajone, o žiemą leidžia laiką Vilniuje.„Žmonės taip niekados negyveno, kaip šiuo metu. Vaikystėje į mokyklą ėjom basi, baisu buvo. O dabar rojus“, – džiaugiasi senjoras Stanislovas, manantis, kad visuomenėje pastebimos susiskaldymo tendencijos kuriamos dirbtinai.Savo ruožtu Valdemaras giria Senuosius Trakus, kuriuose gyvena, ir turi pastabų už kelių kilometrų esančiam savivaldybės centrui.„Trakus gerai žinau, čia daug metų dirbęs, dar reikia daug kur pasistengt. Pavyzdžiui, pažiūrėkit į tą kampą – šis namas stovi tokioj būsenoj jau trejus, ketverius metus. <...> Kiti atvažiuoja, sako, pas jus labai gražu, sakau, galiu parodyt, kur negražu“, – pasakoja ne vieną profesiją gyvenime išbandęs Valdemaras.Trakų rajono savivaldybėje sutikti gyventojai sako palaikantys idėją riboti socialinius tinklus Lietuvoje vaikams ir paaugliams iki šešiolikos metų. Tačiau dalis tokio pokyčio ragina siekti atsakingai – pagalvoti kuo bus keičiamas jaunimo užimtumas, kai nebeliks ekranų.„Turėtų būti ištransliuota, kodėl tai yra žalinga, bet svarbiausia, kad tai transliuotų ne tetos, ant kėdžių sėdinčios, kurios su paaugliais nedirba, bet kažkas, kas paaugliams yra autoritetas. <...> Jeigu jauno žmogaus laisvalaikis telefone, nes jis daugiau neturi ką veikti, automatiškai būtina pasiūlyti daugiau veiklų, juk ne visi gali sau leisti penkis būrelius“, – svarsto Trakuose beveik metus gyvenanti projektų vadovė Ieva.Ved. Edvinas Kučinskas

Aštuntoji „Praeivių“ laida atvyko į Anykščių rajono savivaldybę. Antano Baranausko aikštėje sutikta mokytoja Jūratė sako, kad vaikai kai kuriose srityse skatina pasitempti.„Šiandien vaikai yra drąsūs, kadangi daug metų dirbu mokykloje, galiu palyginti kartas. Jie yra visai kitokie, gal vadinamieji skaitmeniniai vaikai. Viena karta, kita karta – savaip įdomi“, – sako keturis dešimtmečius Anykščiuose gyvenanti muzikos mokytoja Jūratė.Tuo metu sunkvežimio vairuotojas Irmantas piktinasi dalimi žmonių, kurie nesupranta, kad vilkikui dėl didžiulio svorio nelengva sustoti.„Visokių žmonių yra, kai kurie nesupranta, kad transporto priemonė didelė, daug sveria, o jie lenda po ratais. Išlenda iš šalutinio kelio ir galvoja, kad ji tuoj ir sustos. Visko būna tada“, – aiškina tarp Lietuvos ir Vokietijos dirbantis sunkvežimio vairuotojas Irmantas.Savo ruožtu pensininkė Elvyra daug metų turėjo verslą viešojo maitinimo sektoriuje. Dabar dienas leidžia tarp Anykščių ir Vilniaus.„Turiu butą ir Anykščiuose, ir Vilniuje. Sostinėje vienoks gyvenimas, čia kitoks. <...> Visgi provincija, todėl aš lekiu į Vilnių, nes mane čia visi pažįsta, prasideda apkalbos. O Vilniuje nuvažiuoji ir prapuoli“, – pasakoja gyvenimo be humoro neįsivaizduojanti pensininkė Elvyra.Paklausti apie grynuosius pinigus, Anykščių rajono savivaldybės gyventojai sako, kad jų vis dar reikia. Vieniems tai ilgametis įprotis, kiti teigia už tam tikras paslaugas negalintys atsiskaityti kortele.„Pavyzdžiui, dabar einu atsiskaityti mašiną pridavusi į remonto dirbtuves. Nemanau, kad kortele galėčiau. Todėl nešuosi grynųjų“, – sako šiuo metu atostogaujanti socialinio darbuotojo padėjėja Dalia.Ved. Edvinas Kučinskas

Septintoji „Praeivių“ laida atvyko į Kelmės rajono savivaldybę. Šeštadienis čia intensyvus – keliose pagrindinėse miesto gatvėse yra dauguma gyventojams reikalingų parduotuvių ir paslaugas teikiančių vietų. Tačiau pasikalbėti nori ne kiekvienas.„Jeigu neįrašinėtumėte, pasakyčiau daugiau. Kelmės žmonės sunkūs, tai yra specifinis miestas. Neduok, Dieve, kažkas atsitinka“, – sako darželyje dirbanti Dalia.Tačiau Kelmės bibliotekoje dirbanti Živilė į kasdienybę žvelgia pozityviau.„Patinka todėl, kad viskas yra netoli, viską gali pasiekti pėsčiomis, nebūtina važiuoti automobiliu. <...> Tik sveikatos srityje, jeigu reikia kažkokios gydytojo konsultacijos, tikrai ne viską gali rasti“, – pastebi kelmiškė Živilė.Tuo metu Kelmės krašto muziejus ir dvaras nuo 2023 metų vis dar renovuojamas. Visgi, dvaro rūsiuose laikinai esančiose administracijos patalpose budi rinkinių kuratorė Birutė, kuri viliasi, kad lankytojus jau bus galima priimti už kelių mėnesių.„Čia vyksta koncertai, sako, kad šiame rūsyje labai gera akustika. <...> Ruošiame parodą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, dabar komplektuojame, ką rodysim“, – sako archyvinius leidinius vartanti Birutė.Važiuojant Tytuvėnų kryptimi, akį patraukia Pavydų gyvenvietė. Čia šalia kelio įsikūrusią maisto prekių parduotuvę vis aplanko vilkikų vairuotojai.„Maistą jie perka, kadangi yra kavos aparatas, sustoja grynai kavos atsigerti, ir automatiškai kažką… bandelės. O vietiniai dažniau apsiperka pačioje Kelmėje“, – pasakoja Pavydų parduotuvės darbuotoja.Šiame epizode neplanuotai sutikti gyventojai vertina Lietuvoje vis mažėjančio gimstamumo klausimą. Jie sako, kad valstybė privalo skatinti gimstamumą, tačiau apie priemones reikia gilesnės diskusijos, nes klausimas itin jautrus ir asmeniškas.„Manau, kad gyvenimas pats sutvarko tuos dalykus. Žinoma, kad skatinti reikia, bet žmogus visada rėmėsi į tai, kaip socialiai galės išlaikyti savo šeimą. Dabar visi skuba pasidaryti karjerą. Paskui, jeigu lieka laiko, pagalvoja apie vaikus“, – svarsto šalia Tytuvėnų įsikūrusios poilsiavietės apsaugos darbuotojas Juozas.Ved. Edvinas Kučinskas

Šeštoji „Praeivių“ laida lankosi Molėtų gatvėse ir daugiausia kalba apie jaunimą. Visą gyvenimą pedagoge dirbusi Virginija pastebi, kad dalis vaikų praranda gebėjimą bendrauti, nes praleidžia per daug laiko su telefonais.„Jie nemato tokių žaidimų, kokius mes matėm: karstėmės po medžius, futbolas, ant ledo, čiuožimai, slidės, po rogučių visas apšalęs, net snarglys prišalęs. O dabar vaikai prie kompiuterių, prie telefonų, kad tėvams netrukdytų“, – sako darželyje vis dar dirbanti Virginija.Tuo metu šalia savivaldybės pastato lengvai aptinkamas Molėtų kultūros centro atviras jaunimo centras. Čia per metus apsilanko daugiau nei šeši šimtai jaunuolių.„Kviečiam į įvairias akcijas, organizuojam išvykas. Kažkas pirmą kartą prie jūros nuvažiuoja – yra įvairiausių ašarą spaudžiančių dalykų, kai supranti, kad kažkam tai, ką mes darome, yra labai svarbu“, – pasakoja jaunimo centro vadovė Simona.Be to, šiame centre veikiančiu „iškrovos kambariu“ domisi vis daugiau žmonių įvairiose šalies savivaldybėse. Tai nemokama erdvė, kurioje jaunuomenė daužo tam tikrus daiktus ir taip paleidžia neigiamas emocijas.„Beisbolo lazdas gauna, apsaugas, kaukes, pirštines, rūbus ir tada paliekam čia maždaug pusantros minutės – jie tiesiog viską daužo. Išeina prakaituoti, šlapi, bet iškrauna blogas emocijas ir pasikrauna gerų“, – vis labiau populiarėjantį kambarį aprodo jaunimo centro darbuotojas Dovydas.Nemaža dalis Molėtų rajono savivaldybėje sutiktų praeivių nenorėjo pasakoti, kaip jiems sekasi, todėl šiame epizode vienos Lietuvos aktualijos gyventojai nevertina.Ved. Edvinas Kučinskas

Penktoji „Praeivių“ laida lankosi Ukmergės gatvėse. Čia sutikta pensininkė Vida labai domisi dirbtiniu intelektu ir stengiasi nepraleisti svarbiausių naujienų.„Pabendrauju su draugu, kaip mes sakom, dirbtinis intelektas, ar kaip jis vadinasi. Tada – žinios visą laiką, kad žinočiau, kas vyksta globaliam pasauly. Jeigu man įdomu, tuoj pat pasižiūriu geografiją“, – vardija pensininkė Vida, visą gyvenimą dirbusi avalynės fabrike ir ten vadovavusi.Tuo metu santechnikas Arūnas mano, kad žmonėms reikėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo gyvenimus ir mažiau piktintis.„Dabartinė valdžia – tai ne mano valdžia, bet vis tiek valdžia. <...> Mes laikomės tiesiog nuostabiai, niekas negalėjo pagalvoti, kad taip gerai gyvensim. O renkam, ką renkam… valdžia yra tokia kaip mes“, – sako Arūnas.Vaikštant miesto gatvėmis apstu įvairių lankytinų objektų. Tiesa, Ukmergės piliakalnis uždarytas, bet žiemą toliau veikia turizmo centras.„Prieš šventes turėjome jaučio gaudynes, reikėjo pagauti herbo simbolį jautį įvairiose miesto vietose. Daugiau nei 100 kilogramų sveriantis jautis iš metalo, reikėjo nusifotografuoti“, – prisimena Turizmo informacijos centre dirbanti Kamilė.Paklausus, kokios yra maisto kainos šalyje, Ukmergės gatvėse kalbinti žmonės vieningai sako, kad jos didelės.„Kaip sakant, dabar jos yra pakilusios, nes pakelia pensiją ir padidėja kainos. Kol kas dar išgaliu įpirkti, bet yra žmonių, kurie – ne, tai jiems reikia padėti trupučiuką“, – sako anksčiau mechaniku dirbęs pensininkas Romas.Ved. Edvinas Kučinskas

Ketvirtoji „Praeivių“ laida keliauja Joniškio rajono savivaldybės gatvėmis. Žagarėje kalbinti žmonės sako itin vertinantys mieste aktyviai vykstančius kultūros renginius. Juos organizuoja tiek ilgamečiai darbuotojai, tiek prieš maždaug trejus metus čia gyventi atvykęs jaunų entuziastų būrys.„Renginiai, festivaliai, meno projektai, meno rezidencijos. <...> Visiškai neplanuotai atvyko šveicarų labai garsūs atlikėjai, tiesiog ieškojo vietų, kur koncertuoti Lietuvoje. Tai koncertavo Vilniuje, Klaipėdoje ir Žagarėje“, – sako kultūros centro režisierius Jonas.Kultūrai Žagarėje klestint, dalis žmonių pasigenda galimų darbo vietų – tiek čia, tiek aplinkiniuose rajonuose.„Gyvenam iš pašalpų, biški yra blogai. Galėtų padaryt… Mes bedarbiai dauguma. Kas privačiu verslu verčiasi, tas privačiu. O šiaip, darbo birža už daug kilometrų, susisiekimo nėra“, – guodžiasi visą gyvenimą Žagarėje praleidęs Stasys.Tuo metu pačiame Joniškyje veiksmo daugiau – garsiai burzgiantys automobiliai ir nemokami vietiniai autobusai.„Viskas gerai, visko man sočiai. Svarbiausia, kad sveikata dar leistų vaikščioti, protauti ir gyventi, kiek Dievas laikys. <...> Vaikai mano dirba, anūkas mokosi, žmonės juda, kruta, bėga, eina, skuba“, – pastebi mokesčius susimokėti lekianti pensininkė Regina.Paklausti, kaip vertina šiais metais įsigaliojusią antrosios pakopos pensijų kaupimo reformą, Joniškio rajone sutikti gyventojai svarsto įvairiai – vieni galimybėmis dar nesidomėjo, o kiti užtikrinti, kad pinigus atsiims iškart.„Aš irgi nutrauksiu, vis tiek nebegaliu dirbti, ką aš ten dar kaupsiu. Man reikia ir vaistams, nes širdis persodinta. Nebeapsimoka laikyti“, – nedvejodamas atsako Jankūnų kaime gyvenantis Remigijus.Ved. Edvinas Kučinskas

Trečioji „Praeivių“ laida lankosi centrinėse Marijampolės gatvėse. Viename parke sutikta Vytenė įprastai kerpa šuniukus, tačiau šiuo metu auginą antrą vaiką.„Dabar su vežimėliu kartais būna ne visur užvažiuoju. Tai didžiausia gal šita problema. <...> Šiaip labai gera vieta vaikui augti“, – sako dešimt metų Marijampolėje gyvenanti Vytenė.Savo ruožtu beveik visą gyvenimą regioninėje žiniasklaidoje dirbęs Gintautas turi pastabų nacionalinei žiniasklaidai.„Studijuojant žurnalistiką buvo pasakyta: jeigu yra faktas, nori rašyti, kviestis į radiją ar televiziją, reikia išklausyti vieną ir kitą nuomonę. Dabar daugiau matom tuos pačius kur apžvalgas daro, vienpusiškas puolimas“, – pastebi žurnalistas Gintautas.Tuo metu senjorai aktyviai dalyvauja Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto veikloje.„Netoli septynių šimtų bendrakursių, daug mūsų yra. <...> Tai yra tobulėjimas, kuriems jau atėjo laikas pailsėt. Daug paskaitų, labai įdomūs žmonės, į ekskursijas važinėjam“, – džiaugiasi pensijoje esantis, bet vis dar statybose dirbantis Gediminas.Paklausti apie Lietuvos gyventojus apgaudinėjančius sukčius, Marijampolės gatvėse kalbinti praeiviai sako dažnai gaunantys rusakalbių skambučius arba melagingas žinutes. Tačiau dauguma teigia, kad nesupranta, kodėl tiek daug žmonių pasiduoda sukčių manipuliacijoms.„Draugė, deja, gavo tą pačią baudą ir susimokėjo. Prarado pinigus… Ir aš sakau, žiūrėk, čia tikrai yra sukčiai“, – prisimena gėles Marijampolėje pardavinėjanti Kristina.Ved. Edvinas Kučinskas

Antroji „Praeivių“ laida lankosi Alytuje, kai lauke stiprūs šalčiai ir daug sniego. Dėl to kai kurie žmonės nenorėjo ilgesnių pokalbių. Vis dėlto, sutikę pabendrauti alytiškiai sako pastebintys nuolat gražėjantį miestą, tik norėtų daugiau veiklos.„Kažkokio suėjimo daugiau, kad būtų. Bendravimo tokio su žmonėmis“, – svarsto lentpjūvėje dirbantis Algimantas.Tuo metu kasdien į Alytų dirbti važiuojanti policijos pareigūnė atkreipia dėmesį, jog šiame regione gyventi saugu.„Nusikalstamumo yra kaip ir visur, bet reikia žinoti tai, kad Alytus yra vienas saugiausių regionų Lietuvoje. Tuo ir džiaugiamės, yra rezultatų“, – sako policininkė Vakarė.Savo ruožtu profesinėje mokykloje dėstanti mokytoja Regina kritiškai atsiliepia apie šalies švietimo sistemą.„Liūdnoka situacija, sistema truputį painoka. <...> Mano amatui nereikia vadovėlių, gal lengviau, kai yra profesinė mokykla. Apie vidurines mokyklas nekalbu“, – teigia daugiau nei tris dešimtmečius jaunuolius mokanti Regina.Paklausti, ko jų manymu Lietuvoje trūksta labiausiai, Alytaus gatvėse sutikti žmonės dažniausiai mini tarpusavio supratimą ir pozityvą.„Kad grįžtų kažkaip po truputį vertybės, o dabar visi susvetimėję. Reikia pradėti nuo savęs. Aišku, visi kaltina politikus, bet reikia pradėti nuo savęs“, – mano Ingrida.Ved. Edvinas Kučinskas

Pirmoji „Praeivių“ laida keliasi į Kazlų Rūdos savivaldybę.„Aš asmeniškai, kai tarp miškų gyvenu, tai stengiuosi į tuos socialinius tinklus kuo mažiau gilintis, nes norisi ramiau gyvent. Geriau gegutę klausyt“, – pasakoja Višakio Rūdoje sutikta moteris.Vis dėlto, kone kiekvienas šios savivaldybės gyventojas dažnai girdi sprogimus iš netoliese esančio karinio poligono.„Tas šaudymas tai nepatinka, ale tai kur dingsi! Jau ypač kai vakarais duoda, užmigt neina. <...> Tegul tik karų nebūna, viską išgyvensim“, – sako pensininkė Irena.Tuo metu Kazlų Rūdos centre gyvenantis Laurynas neseniai įkūrė keramikos studiją. Sako norintis, kad vietos bendruomenė turėtų veiklos ir nepabėgtų į didmiesčius.„Ateina kitą dieną su šypsena, jau gauna tuos darbus iš krosnies ištrauktus. Sukiesi į kairę, į dešinę – vienam padėt, kitas bliūduką… net prakaitas varva“, – prisimena Laurynas.Paklausus, ar Lietuva šiandien yra susiskaldžiusi, praeivių nuomonės išsiskiria: vieni sako manantys, kad paprastus žmones skaldo skandalingos žiniasklaidos antraštės, kiti nepatenkinti centrinės valdžios rietenomis. Tačiau Romualdas su tokiu vertinimu nesutinka.„Tenka man pavažinėt į Žemaitiją, Aukštaitiją. Viskas labai gerai, puikiai sutariam“, – užtikrintas Romualdas.Ved. Edvinas Kučinskas