Swedbank Lietuvoje tinklaraštis

Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.Pastarąjį dešimtmetį, nuo tada kai buvo pasirašytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, Lietuvos progresas žalesnės ekonomikos link buvo akivaizdus – šiuo metu daugiau nei 50 proc. visos reikalingos elektros energijos pasigaminame iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kai 2022 m. šis rodiklis siekė vos 15 proc. Tuo tarpu gaminančių vartotojų skaičius išaugo iki maždaug 166 tūkst. ir daugiau nei 2 GW įrengtos galios. Negana to, vairuojame daugiau elektra varomų automobilių, tuo pačiu, nors ir lėtai, renovuotų pastatų skaičius toliau auga.

Eva Bakienė, „Swedbank“ Emocinės sveikatos srities vadovėKalbant apie įvairovę darbo vietoje, organizacijos dažniausiai koncentruojasi į matomas jos formas – amžių, lytį ar kultūrinį kontekstą. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi įvairovės dimensija, tiesiogiai veikianti darbuotojų įsitraukimą, produktyvumą ir organizacijos rezultatus.

Ekonomikos augimas neišsikvepia, o kaip su skurdu? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos ekonomika nerodo nuovargio ženklų – pirmąjį šių metų ketvirtį BVP buvo 2,5 proc. didesnis nei prieš metus, o šis augimas šiemet dar paspartės. Lietuvos ekonomika yra penktadaliu didesnė nei buvo šio dešimtmečio pradžioje ir savo augimu lenkia beveik visas šio regiono valstybes. Kodėl tokiame kontekste šią savaitę pasirodė naujienos, statančios Lietuvą į skurdžiausių Europos valstybių kampą? 

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje toliau didino veiklos apimtis. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, beveik penktadaliu išaugo finansavimas gyventojams ir verslams, o investuojančių klientų skaičius padidėjo pusantro karto. Sparčiu tempu augęs paskolų portfelis bei didėjęs klientų aktyvumas padėjo išlaikyti stabilų banko pajamų lygį.

Pirmąjį ketvirtį pajamos augo 6,3 % per metus ir pasiekė 228,4 mln. EUR, tačiau 1,8 % (4,1 mln. EUR) neatitiko mūsų lūkesčių. Augimą daugiausia lėmė 18,5 mln. eurų didesnės automobilių prekybos pajamos, kurias skatino žema palyginamoji bazė ir neseniai įvykę įsigijimai. 

4 iš 10 Lietuvos vairuotojų yra bent kartą susidūrę su automobilio gedimu kelyje, o dalis jų – ne kartą, rodo nauja „Swedbank“ apklausa. Artėjant ilgajam savaitgaliui, kai gyventojai planuoja ilgesnes keliones Lietuvoje ar į kaimynines šalis, draudimo ekspertai ragina iš anksto įvertinti automobilio būklę ir pasirūpinti, kad gedimo atveju pagalba būtų pasiekiama greitai.

Monika Cemnolonskienė, „Swedbank lizingo“ vadovėAutomobilis daugeliui įmonių yra neatsiejama kasdienės veiklos dalis, todėl verslo vadovams neišvengiamai tenka spręsti, kaip efektyviausiai finansuoti įmonės transporto parką. „Swedbank“ duomenimis, 4 iš 10 verslo klientų renkasi automobilių nuomą, o likusieji – lizingą. Vis dėlto priimant šį sprendimą svarbu vertinti ne tik mėnesinės įmokos dydį. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje kur kas svarbiau atsakyti į klausimus, kaip intensyviai įmonė planuoja naudoti transporto priemonę, kokią riziką yra pasirengusi prisiimti ir kiek administracinių resursų gali skirti autoparko valdymui.

Vilniaus gyventojų atlyginimai „į rankas“ nuo 2024 m. augo lėčiausiai Baltijos šalyse. Tiesa, būtinosioms išlaidoms – maistui ir komunalinėms – vilniečiai išleidžia mažesnę dalį pajamų nei kaimynai. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto atliktas Vilniaus, Rygos ir Talino namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas.