Gimtoji žemė

Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija susitarti: nereikės turimų bandų suženklinti, bet derybos tęsiasi. Augintojai siekia, kad būtų atsisakyta ir planuojamo reikalavimo ženklinti pervežamus gyvūnus.Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos šalia šaltinio, miško upelių santakoje, Inkūnų kaimo bažnyčios kaimynystėje Renata Umbrasienė įkūrė jaukią poilsiui ir menams skirtą sodybą „Amatų kalnelis“.Agromiškininkystė priimama Europoje kaip nauja ūkininkavimo sistema, bet ji turi gilų paveldą. Tokį turime ir Lietuvoje, tik neatpažįstame, nors jis įkritęs mums giliai ir į atmintį, ir net į širdį. Europos agrarinės miškininkystės federacijos projektų ir advokacijos vadovė Rūta Žulpaitė pasakoja apie tai, kodėl Čekijoje auga ūkininkų susidomėjimas agromiškininkyste, o Didžiosios Britanijos miškuose vištų ūkių veikla sulaukė vieno didelio prekybos centro palaikymo.Ved. Kristina Toleikienė

Pieno ūkiai išgyvena blogų kainų laikotarpį. Ūkiai, kurie patys gamina produkciją, pajuto geresnius laikus. Žemės ūkio duomenų centro surinkti duomenys atskleidžia tendenciją, kad vis daugiau produktų nuperkama iš pačių ūkininkų. Tai rodo didėjantį pirkėjų pasitikėjimą ūkininkais kaip gamintojais. Apie tai pasakoja ūkininkai Lina Stankaitytė ir Tomas Bagdonas, prekiaujantys Šilutės turgavietėje.Dronai skraido ir Lietuvoje. Valstybinei darbo inspekcijai dronai tapo tikrais pagalbininkai stebint ūkininkų laukuose vykstančius darbus. Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasisdarbo inspektorius Aidas Šiurkus teigia, kad pasitelkiant dronus pavyksta užkardyti darbo saugos, sveikatos pažeidimus ir kovoti su nelegaliu darbu žemės ūkyje.Šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir perdirbimo paslaugą atlieka tik viena įmonė Lietuvoje, Rietavo savivaldybėje įsikūrusi „Biovast“. Įmonei teko tvarkytis ir su pastaraisiais metais kilusio kiaulių maro, ir paukščių gripo gaišenomis bei utilizuoti likviduotus gyvūnus.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš pusmetį nedidelę gėlių savitarnos ir dovanų krautuvėlę atidariusi Kamilė Ambrozaitė į gimtąjį Švėkšnos miestelį (Šilutės r.) grįžo iš Klaipėdos. Ji ne vienintelė tokia. Ją grįžti įkvėpė tai, kad čia stipti jaunų šeimų bendruomenė. Kaip ji sako – grįžta trisdešimtmečiai, kupini naujų idėjų ne tik kurti verslus, bet ir taip stiprinti bendruomenę.Lietuvoje gyvenimas gerėja, bet tikrai ne visiems. Didmiesčiuose skurstančiųjų mažėja, o regionuose daugėja. Skuodo ir Kelmės savivaldybėse skurdo riziką patiria per 40 procentų gyventojų. Už absoliučios skurdo ribos praėjusiais metais atsidūrė 7 procentai gyventojų, kaime jų net 12 procentų. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pagrindine priežastimi įvardija tai, kad žmonės regionuose tiesiog neturi darbo.Buvusi gydytoja Zofija Tikuišienė iš Klaipėdo r. dabar žmones moko sveikatą stiprinti augalų pagalba ir svajoja, kad Lietuvoje atsiras Mėlynoji zona, skirta aktyviai gyvenantiems ilgaamžiams.Ved. Kristina Toleikienė

Artūrui Jurkui iš Rietavo savivaldybės apsisprendus likti ir ūkininkauti tėvo pieno ūkyje, netrukus teko patirti vieną didžiausių pieno krizių Lietuvoje. Ieškodamas sprendimų, kaip išsaugoti pieno ūkį, Artūras pradėjo tiesiogiai pardavinėti pieną, įsirengė nedidelę sūrinę. Netrukus turės prekybos vietą Rietavo turguje. Išgyventi pieno kainų sunkmetį šį kartą lengviau, mat ir plėsdamasis dalį lėšų kaupė kaip rezervą kitai krizei išgyventi. O svarbiausiu pokyčiu ūkininkas įvardija sprendimą tapti pieno kooperatyvo nariu.Net kas trečiame aplinkosaugininkų patikrintame ūkininkų ūkyje netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos. Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. G. Griška sako, kad yra ūkių, kurie geriau moka baudas, nei tvarko mėšlą pagal nustatytus reikalavimus. Su tuo nesutinka Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tada Micikevičius. Anot jo, ūkininkai nepajėgia vykdyti visų jų veiklai keliamų reikalavimų.Suklypę, pavargę, smengantys, o jei ir paremontuoti, tai dažnai jau praradę savo gražumą ir autentiškumą. Taip dabar atrodo dauguma medinių statinių visoje Lietuvoje.Ved. Kristina Toleikienė

Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.Ved. Arneta Spaičė

Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina mažųjų gamintojų priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą Lietuvoje, numatytos tikslinės investicijos, apie kurias pasakoja Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.Avių vilna ir įvairus jos panaudojimas – nuo jaukių suvenyrų iki patogių šlepečių. Kristina Milišiūnienė, ūkininkaujanti Biržų rajone, stengiasi priminti žmonėms apie avių vilnos teikiamą naudą ir labai įvairius panaudojimo būdus.Tailande vienas svarbiausių užauginamų žemės ūkio produktų – ryžiai. Įprastai per metus nuimami du derliai. Po jų likusios ražienos neretai padegamos, o tai sukelia daug nemalonumų ne tik vietos kaimų, bet ir miestų gyventojams. Siekiant mažinti pavasarinį smogą Tailande, ūkininkai raginami naudoti mikrobiologinius produktus.Ved. Arneta Spaičė

Iš miesto į Vilniaus rajoną prieš du dešimtmečius persikėlęs gyventi Tomas Grybas kartu su šeima Purnuškėse įkūrė Grybų dvarą. Čia esančiose arklidėse gyvena 11 žirgų, kurių kiekvienas auginamas tik tam, kad būtų laimingas. „Lietuviška žemė be arklio negali būti“, - sako T. Grybas.Brangstančios trąšos - iššūkis ne tik žemdirbiams. Baiminamasi, kad jei nebus atvertas Hormūzo sąsiauris, pasaulyje gali pradėti stigti maisto.Ukmergės rajone, Dainavos kaime veikia bendruomenės „Savi namai“ Pasaulio instrumentų muziejus. Čia eksponatų - tūkstančiai, atkeliavę iš įvairių pasaulio valstybių. Edukacijas veda, instrumentais groti pamoko bendruomenės pirmininkas, kolekcininkas, muzikantas Stasys Ašmontas.Ved. Arneta Spaičė

Gimtoji žemė

„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar ruginis grūdas virsta ne tik baltais miltais, bet ir gardžiais patiekalais.Maisto kainas auginti gali ne tik šoktelėjusios kuro bei trąšų kainos, bet ir Lietuvą alinanti sausra. Tai ypač gali paveikti daržovių ūkius, kuriems jau netrukus gali tekti jungti laistymo sistemas.Net ir miesto gamta slepia gėrybes, kurias pažinus galima skaniai pasigardžiuoti. Knygų autorė, ūkininkė Ieva Šidlaitė pasakoja apie valgomus laukinius augalus. Juos pažinus mieste, vėliau žoliauti galima svetingesnėje gamtoje.Ved. Arneta Spaičė

Skuodo rajono Gonaičių kaime Druskinių šeimos ūkio pradžia – 1910 metai. Sodybą kūrė ir ūkininkauti pradėjo Gintauto senelis, darbus tęsė tėtis, o dabar jis su žmona Lina. Nedidelio ūkio šeimininkai turi 7 hektarus žemės, sodą, su laistymo įranga vieno hektaro braškyną, kuris ir išlaiko šeimą, Darbo daug, nuo pavasario iki rudens be laisvadienių, bet tvirtai ir su humoru, kuris nedingsta ir per darbymečius. Pokalbis su Lina ir Gintautu Druskiniais renkant akmenis nuo lauko, kur bus sodinami braškių daigai.Lietuvos dailininkų sąjungos narys, architektas, skulptorius, karikatūristas, poetas, pasakotojas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, gyvenantis Vilniuje, bet puošiantis uošviją. Mielagėnuose mediniai drožiniai puošia ne tik erdves prie bažnyčios. Miestelio seniūnas Adas Trakymas ir skulptorius pasakoja apie sumanymus ir jų svarbą vietos gyventojams.Kaišiadorių rajono savivaldybė už drąsią metų naujieną – „Siaubo mokyklą“ apdovanojo Daną Davidavičių ir Tautvydą Levicką, kurie jau neveikiančioje Zubiškių kaimo mokykloje įkūrė unikalią pramogų vietą. Kelionė po kūrybingai įrengtas erdvės nustebina net visko mačiusius.Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad lengvatinės paskolos žemės ūkiui bus pradėtos teikti nuo gegužės 4 d. Sąlygas paskoloms teikti labai kritikavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, nes anot pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jos neatitiko žemdirbių lūkesčių, numatyta mažai lėšų, o svarbiausia vėluoja pusmetį. Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sako, kad sąlygose padaryti pakeitimai ir dabar turėtų atitikti žemdirbių lūkesčius.Rietavo savivaldybės Lėgų kaimo ūkininkas Ramūnas Jurkus laiko 90 melžiamų karvių ir per dieną primelžia apie 2 tonas pieno. Tačiau galą su galu vos suduria dėl nuolat didėjančių gamybos sąnaudų. Piktinasi netolygiu naudos iš pieno pasidalinimu tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų. Nors pats tęsia tėčio ūkyje pradėtus darbus, bet savo vaikams nelinki perimti pieno ūkį.Danijoje šiemet pradeda galioti Žalioji Trišalė sutartis, kuria siekiama beveik 400 tūkst. ha. paimti iš ūkininkų ir paversti miškais ar pievomis. Tam sukurta speciali nepriklausoma ministerija. Kodėl nesipiktina ūkininkai? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Ved. Arvydas Urba

Prancūzas Frederikas Jeffri, ūkininkaujantis Lietuvoje 26 metus ir padėjęs kurti kooperatyvą „Pieno gėlė“, įsitikinęs, kad dabar tarp pieno perdirbėjų ir ūkininkų kooperatyvų vyksta natūrali konkurencinė kova. Rietavo savivaldybės ūkininkas Jonas Kuzminskas, „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas mano, kad perdirbėjai nori sunaikinti kooperatyvus. Kodėl susibūrusiems žemdirbiams pieno sektoriuje svarbu išlikti, kodėl Prancūzams kooperacija įaugusi į kraują ir ko iš jų gali pasimokyti lietuviai?Vilniečių šeima populiarina atokų Adutiškio miestelį. Švenčionių rajono pakraštyje esančiame miestelyje jau lankėsi žmonės iš Brazilijos, Vakarų Europos šalių, atvažiuoja ir lietuviai, ieškantys ramaus gamtos kampelio, su kokybiškais patogumais, jaukioje sodyboje ant Kamajos kranto. Čia vilniečiai Violeta ir Valdas Skripkai, prieš keletą metų įsigiję buvusį, tris dešimtmečius nenaudojamą viešosios pirties pastatą, pertvarkė jį iš esmės. Dabar tai sodyba “Gluosnių pirtis”. Kuo ji ypatinga?Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ekspertai teigia, kad artėja didelės permainos ES žemės ūkio politikoje, nes EK pasiūlė bendrą finansavimą perleisti šalių narių vyriausybėms, skyrus 80 % buvusios paramos lėšų, nemažinant įsipareigojimų aplinkosaugai, nekalbant apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Anot LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, nepasitenkinimas ir siūlymai politikams išdėstyti trijų Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbių visuomeninių organizacijų deklaracijoje. Europarlamentaras Aurelijus Veryga mano, kad deklaracija – lengva spaudimo priemonė, nes žemdirbiai moka protestuoti su traktoriais, gerokai patriukšmauti Briuselio centre. Anot politiko, būna atvejų, kai EK pareigūnai ir politikai po protestų kooreguoja savo siūlymus.Gyvulininkystė dabar išgyvena sunkmetį. Drastiškai mažėja pieno ūkių, net ir mėsinių galvijų augintojai sunkiai verčiasi. Plungės rajone Lazdenių kaime 150 limuzinų auginantis Rimvydas Šimkus rado sprendimą kaip išgyventi ir plėsti bandą. Jis šviežią mėsą parduoda tiesiai vartotojams, todėl pridėtinė vertė lieka ūkininkui.Gyvendamas unikaliame gamtos kampelyje bitininkas, inžinierius hidrotechnikas Albinas Maslauskas daug dėmesio skiria ir paukščiams. Jo padarytuose inkiluose senoje sodyboje peri varnėnai, kikiliai, liepsnelės ir net pelėdos su šikšnosparniais. Kaip dar jis rūpinasi gamta?Ved. Arvydas Urba

Praėjusį lapkritį turėjusios įsigalioti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos neveikia iki šiol, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi savo atskirą nuomonę ir stabdo poįstatyminių aktų rengimą. Seimo kaimo reikalų komitetas jau antrą kartą, atlikdamas parlamentinę kontrolę, ragina departamentą klausytis Seimo teisininkų aiškinimo, bet padėtis nesikeičia. Anot komiteto pirmininko Bronio Ropės, reikia iš naujo taisyti įstatymą arba perdirbėjai turi kreiptis į teismą. Nesutarimas aptartas ir Vyriausybės valandoje Seime, informuota premjerė, bet departamento skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis nuomonės nekeičia.Švenčionių rajone Medinos kaime gyvenantis miškininkas Eimutis Valiukas domisi krašto istorija, rengia ekskursijas po apylinkes, kur vyko pirmojo pasaulinio karo mūšiai. Turi nemažą žemėje rastų įvairių karą primenančių daiktų kolekciją ir pats rekonstruoja, siekda-mas išlaikyti autentiškumą, šimtametį namą. Turėti savo namą miške – jo vaikystės svajonė.Didžiausia Lietuvoje medinė bažnyčia yra Tveruose. Verta daugiau žinoti apie unikalų Rietavo savivaldybės miestelyje išsaugotą pastatą, jame esančius vargonus ir retą instrumentą kleketą. Išsamiai pasakoja vietos gyventojas, miestelio gidas Kazys Praeras.Ved. Arvydas Urba

Balandžio 24-osios penktadienio laidoje girdėsite pasakojimą, skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui paminėti. Mažeikių rajone, Židikų kaime, gyvenanti 92 metų Zofija Žypraitė-Šličienė atsimena, kad pirmasis radijo aparatas namuose atsirado, kai jai buvo ketveri. Jis buvo nupirktas už grūdus, įsigyjant antrą teko ir kiaulę parduoti. Chemijos ir biologijos mokytoja dirbusi Zofija dėl netinkamų darbo sąlygų prarado balsą, todėl mokytojauti nebegalėjo, tad ėmėsi ūkio darbų. Daug visko gyvenime matyta, nelengvų sprendimų būta, bet dabar ilgaamžė pašnekovė Zofija gyvena apsupta vaikų, anūkų ir net 12 proanūkių, pasakoja jiems savo atsiminimus. Kaip radijo svarbą skirtingais dešimtmečiais vertina Zofija ir koks trijų skirtingų kartų požiūris į radiją, išgirsite penktadienio „Gimtojoje žemėje“.Ved. R. Simanavičienė

Po kiek daugiau nei dvejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo užkardyta Lietuvoje veikusi ir Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžeto lėšas neteisėtai pasisavinusi apsimestinių jaunųjų ūkininkų grupė, kuri, klastodama dokumentus, apgaule padarė turtinę žalą, siekiančią daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad dėl to nereikia griežtinti reikalavimų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžia šios situacijos moralinę žalą jaunųjų ūkininkų bendruomenei.Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Dažniausiai produkciją pristato savo ūkyje per edukacijas.Rubrika „Užsienio naujienos“. Lietuvos mėsos ir kiaušinių produktų eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Singapūro rinka – baigiamos derinti paskutinės būsimos prekybos detalės. Ypatingas dėmesys išskirtinės kokybės produkcijai.Ved. Rūta Simanavičienė

Balandžio 22-ąją minima tarptautinė Motinos Žemės diena. Šią dieną žmonės kviečiami išreikšti rūpestį dėl mūsų visų namų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vieno iš skyrių vedėja Gražina Kadžienė mini, kad Žemė yra nepakeičiama ir nuo jos būklės priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas sako esąs ramus dėl savo ūkininkavimo pėdsakų.Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas pasakoja, kad žmonės ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.Kybartuose, Vilkaviškio rajone, jau 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu „Gardulis“. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas – lyg pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.Ved. Rūta Simanavičienė

Mažeikių rajone ūkininkaujantys ir 160 melžiamų karvių turintys Jūratė ir Ramūnas Šiaudvyčiai supranta, kad kitos išeities, kaip tik plėsti ūkį, nėra. Tiesa, kol kas plėtros galimybės miglotos, nes pieno supirkimo kainos žemumose, trąšos brangios, o statyboms ūkyje trūksta lėšų. Gelbėja tik tai, kad patys pasiruošia pašarus.Vietoj dviejų butų, automobilio ir motociklo – uogų ūkis Jonavos rajone. Tokias drąsias investicijas į ūkį pasirinko Paulius Žemaitis jau 7 metus auginantis braškes. Pirkėjų ratas jau suburtas, o uogas auginti padeda ir modernūs technologiniai sprendimai.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie ilgametes tradicijas turinčią Žibučių žydėjimo šventę Renavo dvare Mažeikių rajone.

Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė vienetinis atvejis iš jaunų žmonių, kurie studijuojantys veterinariją visgi pasirenka dirbti ne didžiuosiuose miestuose su smulkiais gyvūnais, o išbando savo jėgas ūkiuose su stambiais gyvūnais. Viltė sako, kad darbe reikia ir jėgos, ir atidumo.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinio kiaulių maro grėsmė ūkiams sparčiai didėja. Šiais metais liga šernų populiacijoje nustatyta jau 22 šalies savivaldybėse. Didžiausias viruso plitimas nustatomas Panevėžio rajone, jau užregistruota net 616 atvejų. Itin svarbu VMVT pranešti apie pastebėtas šernų gaišenas.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie augalų fenotipavimą – auginimą ne dirvožemyje, bet substrate, sukuriant visas reikiamas sąlygas. Kokias galimybes tai atveria, papasakos VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorė, daktarė Viktorija Vaštakaitė - Kairienė.Ved. R. Simanavičienė

Pieno perdirbėjams mažųjų pieno ūkių nebereikia. Jie atsisako pirkti smulkiųjų ūkių pieną, o iš tų, kurių dar perka, moka itin mažą kainą. Dėl to smulkieji ūkiai nepajėgia atlaikyti konkurencijos ir yra išstumiami iš rinkos. Per pastaruosius penkerius metus pieno ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik perpus – nuo 16 tūkstančių 2021 metais iki 9,5 tūkstančio šiemet. Vien per šiuos metus iš pienininkystės pasitraukė apie 2 tūkstančius ūkių. Tuo pat metu karvių skaičius sumažėjo gerokai lėčiau – nuo 205 tūkstančių iki 188 tūkstančių. Tai rodo, kad pieno gamyba koncentruojasi stambesniuose ūkiuose – jie plečiasi ir perima rinką.Kaip batsiuvys be batų - dažnai palydime posakiu, kai žmogui nelieka pačiam laiko pasirūpinti savimi. Elektrėnų savivaldybėje šeimos įkurtame Obenių medelyne rožėmis besirūpinanti Jūratė Kriaučiūnienė yra išimtis. Ji puoselėja ir puikų rožyną savo sodyboje.Lietuvos etnografijos muziejaus paveldo specialistė, architektė dr. Rasa Bertašiūtė sako, kad šiuolaikinėje kaimo ir miestelio architektūroje įsivyravo egoizmas.Ved. Kristina Toleikienė

Rima Siniauskienė iš Antalkių kaimo, Kauno rajone, tebelaiko tris karves. Taip ji gyvena nuo vaikystės – kaip gyveno tėvai ir seneliai. Gyvulių priežiūra, rytiniai ir vakariniai melžimai, pieno produktai šeimai – tai jos kasdieniai darbai. Dar neseniai toks gyvenimo būdas kaime buvo savaime suprantamas. Šiandien situacija pasikeitė – karvė maitintoja pamažu virsta egzotika Lietuvos kaime.Daktarė Jurgita Autukaitė, dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje, yra vienintelė veterinarijos gydytoja, kuri Lietuvoje specializavosi gydyti alpakas. Jų augintojų daugėja, bet retas kuris supranta, kaip teks rūpintis šiais mielais gyvūnais.Europiečių atostogų poreikiai sparčiai keičiasi. Perkaitę ir pervargę žmonės ieško atgaivos gamtoje ir svajoja apie atostogas kaime pas močiutę - su knyga rankose, natūralų maistą ir ramybę, pasivaikščiojimus po miškus. Europos kaimo turizmo federacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, kad Lietuvos kaimo turizmas puikiai gali atliepti perkaitusio ir pervargusio europiečio poreikius.Ved. Kristina Toleikienė

Gediminas ir Rasa Vitkauskai Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės esančiuose Naružlionyse įkūrė ūkį, pavadintą „Naru ožkytės“. Ūkyje per 60 avių ir jau 200 ožkų. Ūkininkai sako pasiekę ribą, kai pajėgia patys dirbti ūkyje, gaminti pieno produktus ir dar jais prekiauti turgavietėse. Miegoti tenka vos po keturias valandas, bet nuovargį išblaško avių ir ožkų jaunikliai. Tad rytais jie atranda jėgų ūkio darbams.Vakar Lietuvos kaimo turizmo asociacija oficialiai atidarė naują kaimo turizmo sezoną. Asociacijos vadovė Monika Sadauskaitė Pocė palinkėjo, kad kaimo turizmo sezonas niekada nesibaigtų, mat kaimo turizmas renkasi naują kryptį – Gamtos terapiją. Ji žmonėms reikalinga visų metų laikais.Kybartuose, Vikaviškio rajone, jei 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu “Gardulis”. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas kaip pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.Ved. Kristina Toleikienė

Pavasaris – sėjos metas. Sėjai naudojami beicuoti grūdai, kurie jokiu būdu negali patekti tarp maistui ar pašarams skirtų grūdų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia sulaukianti pranešimų apie įtarimus apie supirkėjams pristatomus užterštus grūdus. Ar pasitvirtino tokie faktai, atsakys šios tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.Šiemet vėliau pavasario sezonas prasideda ir medelynuose. Po šios žiemos tenka skaičiuoti ir nuostolius. Labai nukentėjo spygliuočiai, o kodėl taip nutiko, pasakoja dešimt metų Elektrėnų savivaldybėje veikiančio „Obenių medelyno“ vadovė Ieva Kriaučiūnaitė.„Prilėtink. Kelyje varlės“. Šį ženklą Kaišiadorių rajono Guronių kaime pastatė Vaiva Naruševičienė, jau aštuonerius metus išdrįsusi gelbėti varliagyvius nuo žūties ant kelio. Orams šylant netrukus prasidės varliagyvių migracija ir reikės savanorių, pasiryžusių rupūžes perkelti iš vienos kelio pusės į kitą, pagalbos. Tikimasi vėl išgelbėti kelis tūkstančius rupūžių.Ved. Kristina Toleikienė

Pavasario šalnos – dažniausia derliaus praradimo priežastis, tad ūkininkai pirmąsias uogas ir daržoves renkasi auginti šiltnamiuose. Taip ne tik saugiau, bet ir galimybė dar anksčiau užauginti pirmąjį derlių. Molėtų rajone dengtose dirvose jau skinantis užaugintus šparagus Simonas Klimavičius ketina imtis eksperimentuoti ir juos auginti šiltnamyje, o pirmuosius rinkti dar mėnesiu anksčiau.Balandžio 13-ąją prasidėjęs žemės ūkio naudmenų deklaravimas turėtų vykti skandžiai, įsitikinusi Žemės ūkio ministerijos atstovė Jolanta Ašmonienė. Finansinis laikotarpis persiritęs į antra pusę, programos ūkininkams žinomos, naujovių nėra daug, o ir jos susijusios su palengvinimais. Kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengiamos ir nuotolinės konsultacijos.Žaliuojantis ir uogas nokinantis stogas, kuris vasarą veikia kaip natūralus kondicionierius, o žiemą kaip patalai, vis dar apipintas nepagrįstomis baimėmis dėl drėgmės. Kokia tokių stogų nauda, pasakoja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doc. dr. Ričardas Skorupskas.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos pieno gamintojus vienijanti asociacija ketvirtadienį prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kurioje pieną dalino nemokamai – taip buvo siekiama parodyti, kokią mažą dalį galutinės jo kainos gauna pieno gamintojai. Ūkininkai sako atsidūrę ties išlikimo riba, nes supirkimo kaina du ar tris kartus mažesnė nei savikaina. Politikai protestuojančius ramino greitų sprendimų pažadais.Feta - sūris, naudojamas salotose, kepiniuose ir net desertiniuose užkandžiuose. Plačiai naudojamas tradicinėje graikų virtuvėje, jau spėjo išplisti ir kitos valstybėse. Deja, dėl nemalonumų žemės ūkyje šiemet graikijos sūrininkai, manoma, pagains gerokai mažiau šio produkto.Praėjusią savaitę Panevėžyje buvo minimas publicistės, rašytojos, visuomenės bei politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo jubiliejus. Puziniškio dvaras - vieta, kurioje ji praleido didžiąją gyvenimo dalį. Dabar čia veikia muziejus, kuriame susipina istorija ir edukacinė veikla.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvoje tikimasi pradėti auginti naują grūdų rūšį – kernzą. Skirtingai nuo paprastų kviečių, Kernza nereikalauja kasmetinio atsodinimo, mažina dirvožemio eroziją dėl gilių šaknų ir gerina dirvožemio sveikatą. Idėja per Skandinaviją iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavo į Lietuvos bandymų laukus. Ši vasara bus ketvirta, kai stebimas šio daugiamečio augalo augimas. Apie tai pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos mokslo darbuotojos Z. Kriaučiūnienė, R. Čepulienė, N. Vaitkevičienė.Ketvirtadienio dieną ūkininkai planuoja praeiviams išdalinti 50 tūkst. litrų pieno. Taip siekiama parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Šiuo metu Lietuvoje pieno supirkimo kainos tapo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Anot kooperatyvo „Pieno puta“ direktorės Jūratės Dovydėnienės, taip norima paspartinti sprendimų priėmimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į kilusias problemas. Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono Aurimas Gelbūda sako, kad labiausiai gąsdina nežinomybė.Ved. Arneta Spaičė

Nauji sprendimai ūkiams, siekiantiems produkciją tiekti iš gamybos vietos tiesiai ant klientų stalo. Kai kurie maisto produktai itin jautrūs temperatūrų skirtumams, juos gabenti reikia atitinkamame transporte. Šią paslaugą ėmė teikti DPD Fresh, o neseniai susikūręs internetinis turgelis „ŪkisGO“ smulkiems ūkininkams padeda rasti savą pirkėją interneto platybėse.Jurio ir Kristinos Milišiūnų ūkis kurtis ėmė kartu laisva Lietuva. Per daugiau nei tris dešimtmečius jų avių banda išsiplėtė nuo keturių iki kelių šimtų. Iš mažai kur dabar naudojamos vilnos pora ėmė statyti jurtas, kurių dabar sodybos kieme – šešios.Panevėžio rajone, Ramygaloje Laima Kiškienė greta keramikos studijos „Savos erdvės“ įkūrė ir desertinę. Pokalbis apie naują veiklos kryptį, įkvėpimus ir bandymus įtikti vietos pirkėjams.Ved. Arneta Spaičė

Pristatytas naujas ūkininkų klubas „AgroRegen“, vienijantis regeneracinės žemdirbystes praktikus ir mokslininkus. Apie šio klubo ištakas bei užmojus – pokalbis su trimis klubo steigėjais.Raugintų produktų sezonas eina į pabaigą ir prasidedantį šviežių daržovių metas. Apie raugiamas egzotines ir įprastas daržoves pasakoja ūkio „Raugiam viską“ kūrėja Dalia Abukauskienė. Ji atskleidžia ir kokias daržoves šiais metais planuoja auginti.Įsibėgėja sodo darbai. Nuo ko pradėti ir kaip neužbėgti darbams už akių pasakoja medelyno „MamaFlora“ apželdinimo specialistė Alina Rokienė.Ved. Arneta Spaičė

Pasiruošimas Velykoms. Ką ruošdami šventinį stalą iš ūkininkų perka žmonės? Reportažas iš Panevėžio ūkininkų turgaus.Edita Prikockienė augo Radviliškio rajone, kaime, kur iš mamos, močiutės stengėsi perimti kuo daugiau žinių apie amatus. Ypač – apie margučių marginimą vašku. Ko nespėjo sužinoti, vėliau mokėsi pati ir dabar jau du dešimtmečius kuria spalvingus, gamtos ir baltiškais raštais puoštus margučius. Savas žinias jau spėjo perduoti ir dviem sūnums.Nykštukiniai triušiai – kuo jie skiriasi nuo įprastų triušių pasakoja Greta Avižinaitė-Lubienė. Jos Vilniaus rajone auginami triušiai yra atvykę iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Vokietijos, Latvijos ir kitų Lietuvos veisėjų.Ved. Arneta Spaičė

Nedidelio šeimos ūkio šeimininkas randa laiko ir drožybai. Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir tvartukas avims. Sauliaus sumeistruoti garažiukai mašinoms ir smulkiai ūkio technikai laikyti, o žąsims laikyti – užtvarai, dar keli hektarai pievų ir dirbamos žemės atokiau nuo sodybos. O prie įvažiavimo į namus medinis katinukas, sraigė ir daugybė ruošinių kitiems drožiniams.Jau penkiolika metų Saulius surado savo pomėgį, savarankiškai mokydamasis drožybos. Drožyba neabejotinai patinka ir namiškiams. Keletą didesnių sodybą puošiančių medinių skulptūrų mūsų klausytojai gali pamatyti laidos feisbuke.Ved. Arvydas Urba.

Švenčionių rajone Adutiškyje esantis Pupkevičių bitininkystės ūkis – išskirtinis. Ne tik tuo, kad turi 1700 bičių avilių, bet ir medaus homogenizavimo įranga. Ji leidžia suvienodinti medaus savybes tarptautinei prekybai šimtais ir tūkstančiais tonų. Kanada, Meksika, Argentina, Vietnamas ir daugelis Europos šalių veža medų į Pupkevičių ūkį, o po homogenizavimo, jis eksportuojamas į dar daugiau šalių. Apie tarptautinės veiklos ypatumus ir šių metų bičių aktyvumą pasakoja ūkio šeimininkas Aleksandras Pupkevičius.Humoras padeda gyventi, taip sako Stasys Judka iš Kaišiadorių rajono Dainavos kaimo. Pats pasistatęs ir įsirengęs remonto dirbtuves, sukonstravęs ne vieną traktorių, stebina kaimynus. O klausiantiems kas padėjo statybose, ar prie technikos, jis sumanė atsakyti pajuokaudamas. Ant dirbtuvių pastato pritvirtino iškabą firma “Tep Lep”, kurios viršininkas Stasys.Molėtų rajone Laičių kaime gyvenanti Vida Plieskienė užaugino 8 vaikus: 6 dukras ir du sūnus. Sugebėjo baigti mokslus Vilniaus kooperatiniame technikume, dar kolūkių laikais su vyru Vytautu turėjo savo ūkelį ir daug dirbo, gyveno kukliame bute. Dabar jau, įsukūriusi erdviame name, vyras deja, iškeliavęs anapilin, dalis vaikų gyvena užsienyje, bet lanko kartu su anūkais, o dukra Vilma su šeima pasistatė namus tame pačiame kaime. Pokalbis su mama ir dukra apie gyvenimiškos energijos paprastas paslaptis.Ved. Arvydas Urba

Artėjant pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui kiekvieną pavasarį kooreguojamos įvairios tvarkos. Šį kart žemdirbiams sąlygos, atitikti gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei, lengvinamos. Kaip palengvinta, ar tuo patenkinti patys ūkininkai? Aiškina Žemės ūkio ministerijos specialistas Gediminas Dūdėnas. Vertina Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir Sauliaus sumeistruotų pastatų. Beveik kiekvienas papuoštas įvairiais drožiniais. Saulius pats išmoko drožti ir dabar laisvesniu nuo ūkiškų darbų laiku drožia ne tik savo malonumui, bet turi ir užsakymų.Šią savaitę Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, Europos Komisija sulaukė daug pastabų. Akcentuota, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms ir biurokratija neturi branginti maisto produktų. Ministrai atkreipė dėmesį, kad šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir apsirūpinimo maistu saugumui. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas mano, kad galiojančiame dokumente yra painiavos, nes anglis prilyginta anglies dioksidui.Ved. Arvydas Urba

Vaizdingo kraštovaizdžio sodyboje, Širvintų rajone, su šeima gyvenanti Živilė Verikienė sako, kad išsipildė svajonė gyventi arčiau gamtos. Moteris mokytojavimą derina su šeimos verslu – aliejaus spaudykla. Kaip sako Živilė, pirkėjus pasiekia tik šviežiausias aliejus, nes jis yra šalto spaudimo, nefiltruotas. Živilės vyras Liudvikas ūkininkauja, augina įvairias kultūras. Aliejus yra spaudžiamas tiek iš savų, tiek iš kituose ūkiuose auginamų sėklų. Ieškant naujų skonių ir kvapų, versle nuolatos vyksta ir eksperimentai. Šalia aliejaus spaudimo šeima dar gamina ir hidrolatus.

Dėl sudėtingos geopolitinės padėties, brangstant kurui ir trąšoms, daugeliui ūkininkų pavasario darbymečiui reikia lengvatinių paskolų. Tik dabar rengiamą tvarką žadama tvirtinti balandžio mėnesį, o paskolos bus pasiekiamos geriausiu atveju vasaros pradžioje. Lėtą biurokratų darbą kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorė Regina Mininienė aiškina kokios paskolos bus teikiamos ir kodėl pasirengimas užtruko.VDU žemės ūkio akademijos studijų programa Tvarioji inžinerija - vienintelė Lietuvoje. Pirmoji laida bus tik kitais metais, bet studentai jau dabar turi galimybę įsidarbinti, o baigus mokslus jų pageidauja daugelis agroverslo įmonių. Trečiakursio studento Arno Katiliaus patirtis ir bendrovės „Dojus agro“ direktorės Dianos Tatarūnaitės Zubenienės komentarai.„Laimybė“ – Aistės ir Edmundo Leonaičių šeimos ūkis, kuriame veikla orientuota ne į kiekybę, o į kokybę ir į naujų receptų ir neįprastų produktų gamybą. Dijokiškių kaime Kaišiadorių rajone įsikūrusi šeima šiemet pristato beržų sulos sirupą ir su jalapenu daromus įvairius pagardus.Ved. Arvydas Urba

Gimtinės sodybą Ignalinos rajone Degsnės kaime išsaugojęs Vytautas Bučelis ūkininkauja ekologiškai. Augina kviečių, rugių, belukščių avižų, laiko vištų, yra sodas. Vasaromis sodyboje vietos užtenka ir jaunimo stovykloms, kuriose kartu su kariškiais organizuojami įvairūs mokymai. Šiemet už ilgametę visuomeninę veiklą, vadovaujant jaunimo savanoriškajai tarnybai, Vytautas apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.Auksarankis, tai – žmogus, sugebantis kurti rankomis: mąstant, racionaliai ir kantriai dirbant. Toks yra Stasys Judka, gyvenantis Kaišiadorių rajone Dainavos kaime. Pernai rudenį jis baigė ūkininkauti, bet ir toliau konstruoja traktorius ir kabinas jiems, remontuoja įvairiausią technika ir tam turi įsirengęs puikias dirbtuves, apsirūpinęs įranga. Kas skatina kūrybą?Rytų Lietuvoje vėliausiai šalyje ištirpsta sniegas, ilgiausia ledas laiko sukaustęs vandens telkinius. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška sako, kad žiema čia trunka 4–5 mėnesius. Kodėl taip yra?Ved. Arvydas Urba

Praėjusį šeštadienį pasibaugusi tradicinė žemės ūkio technikos ir technologijų paroda „Ką pasėsi ...“ rengta 30 kartą. Nuo vietinės parodos ji išaugo iki tarptautinės, įsikūrė Žemės ūkio akademijos parodų centras. Užaugo ir nauja ūkininkų karta. Tai patvirtina trisdešimtmečiai ūkininkai mažeikiškis Mantas Lalas ir tauragiškis Paulius Macas, o taip pat trisdešimtmetė Monika Tarvydytė, vadovaujanti technikos pardavimo bendrovei „Ivabaltė“, tarsi garantuoja tradicinės parodos tęstinumą. Apie pirmasias parodas prisiminimais dalinasi bendrovių „Rovaltra“, „Lytagra“, „Laumetris“ vadovai, parodų organizatoriai ir medžio drožėjas Vitalius Striuogaitis, nepraleidęs nė vienos parodos.Vis labiau pavasarėjant, gėlių mėgėjams jau norisi puošti savo kiemus ir sodybas. Patyręs gėlių ūkio iš Švenčionių rajono šeimininkas Ruslanas Sivojus atkreipia dėmesį, kad daigams auginti šiemet reikėjo daugiau šildyti šiltnamius, bet gėlių asortimentas nesumažėjo. Pataria visiems neskubėti nešti gėlių į lauką, atidžiau klausyti specialistų patarimų ir gėlėmis šiuo metų laiku rūpintis kaip mažais vaikais.Ved. Arvydas Urba

Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip dalijosi Kraštų kaimo gyventojai, bibliobusas dabar yra kone vienintelis traukos centras, kur galima ne tik knygas pasiimti, bet ir pabendrauti su kaimynais. Be to, bibliobusas yra pritaikytas negalią turintiems asmenims. Įvairių veiklų numatyta ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Plačiau apie viską, pirmiausia, pasakojo bibliobuso projekto vadovė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip tikina parodoje dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė, žemės ūkis yra strateginis sektorius nuo kurio priklauso išgyvenamumas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja bendradarbiavimo svarbą, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sako, kad reikia atsigręžti į gyvybingumo kaime stiprinimą. Tobulėjančio žemės ūkio nebūtų ir be naujų technologijų. Parodoje netrūko ir stebinančių sprendimų.Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip sako Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, po kaimus keliaujantis bibliobusas veža ne tik knygas, bet ir platesnį įvairių dalykų išmanymą bei galimybę bendrauti. Kaip mobilioje bibliotekoje jautėsi Kraštų kaimo gyventojai išgirsite pasakojime.Ved. Rūta Simanavičienė

Siekdama užkirsti kelią išmokų medžiotojams, Žemės ūkio ministerija nutarė susietosios paramos nebeskirti cukinijų, ropių ir ridikų augintojams. Moliūgų auginimas taip pat išliks po padidinamuoju stiklu. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė sako, kad pokyčiai teigiami, tik nežinia, ar jų pakaks, jei norima galutinai užkirsti kelią fiktyviems augintojams. Reikia skirti dėmesį pajamoms, gautoms iš parduotos produkcijos.Pasvalio rajone su žmona ūkininkaujantis Regimantas Krikščiūnas sako, kad žemės ūkio darbai jam pažįstami nuo pat mažens. Atspirties tašku kurti ūkį tapo galimybė pasinaudoti jaunojo ūkininko parama, o dabar vyras su šeima dirba apie 400 hektarų žemės.Rubrika „Užsienio naujienos“. Ukrainoje šiemet gali brangti grikiai, nes ūkininkai jų pasėjo gerokai mažiau nei pernai. Per pastaruosius metus grikių derlius smarkiai sumažėjo ir dabar nepakanka šalies poreikiams patenkinti. Skaičiuojama, kad rinkoje trūksta apie 30–35 tūkst. tonų grikių, todėl tikėtina, kad grikių kainos kils.Ved. Rūta Simanavičienė

Nors kuriant kooperatyvą „Šiaurės aruodai“ pirminis siekis buvo strategija nuo lauko iki stalo, visgi grūdų perdirbimas vis dar yra siekiamybė. Kaip sako kooperatyvo direktorius Aldas Gedvila, įsilieti į globalią rinką nėra taip paprasta, bet pabrėžia, kad kooperacijos nauda ūkininkui reikšminga dėl kokybės valdymo. Būtent nestabili grūdų supirkimo rinka paskatino jauną ūkininką Mindaugą Rapkevičių tapti kooperatyvo nariu, kuriam dabar ir pirmininkauja.Vilniuje gyvenusi Živilė Verikienė visuomet svajojo gyventi kaime. Svajonė išsipildė sukūrus šeimą. Dabar Živilė ir Liudvikas Verikai gyvena nuostabioje sodyboje Širvintų rajone ir turi šalto spaudimo aliejaus spaudyklą ir dar gamina hidrolatus.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip Kipre pamatytos jurtos virto Simonos Vasiliauskaitės šeimos verslo idėja „Vasarojus“ vaizdingose Birštono apylinkėse. Lankytojai kviečiami apsigyventi jurtose ar kupoluose su visai patogumais, o svarbiausia – gamtos ramybėje.Ved. Rūta Simanavičienė

Didžiausia pieno gamintoja Lietuvoje laikoma žemės ūkio bendrovė „Vaškai“ glaudžiai susijusi ir su biometano dujų gamykla, kuriai vadovauja Darius Linkevičius. Kaip sako ŽŪB „Vaškai“ direktorius Gintaras Linkevičius, mintis statyti biometano dujų gamyklą augo palaipsniui ir artimiausiu metu planuojama paleisti penktąjį reaktorių. Verslininkas sako, kad milijoninės investicijos atsiperka jau dabar.Kaune gyvenusi Giedrė Kasparevičiūtė pasakoja, kad visuomet mylėjo gyvūnus, bet gal būtų sunkiai patikėjusi, kad kada turės mini zoologijos sodą. Visgi svajonei buvo lemta išsipildyti. Dabar Giedrė su šeima puoselėja sodybą „Deer house“ Širvintų rajone ir turi mini zoologijos sodą. Kaip pati juokauja, trūksta tik liūto.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie mikrobiologijos svarbą ir kokie naujausi atradimai leis ateityje žmonėms valgyti sveiką maistą. Plačiau apie tai papasakos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro daktarė Neringa Rasiukevičiūtė.Ved. Rūta Simanavičienė

Įnoringa žiema ne tik išbandė žmonių kantrybę, bet ir paliko pėdsakų neretame ūkyje. Braškių augintojams rūpestis, kaip atstatyti po žiemos dėl gausaus sniego sulūžusius šiltnamius. Pasvalio rajono ūkininkė Jurgita Armonavičienė sako, kad bėda ne pats atstatymas, bet tai, kad trūksta medžiagų tai padaryti. Situaciją vertins ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos atstovas.Birštono apylinkėse prie Nemuno įsikūrusioje „Panemunio sodyboje“ su šeima šeimininkauja Kristina Dargenienė. Nors rūpinantis sodyba reikia įdėti daug darbo, tačiau žmonės išvyksta pailsėję ir tai didžiausias komplimentas šeimininkams.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kodėl perkant maisto produktus per socialinius tinklus reikėtų būti atsargesniems.Ved. Rūta Simanavičienė

Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet atsitiktinai pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Švėkšnos mietelio laukia graži pažintis su čia gyvenusia Zofija Taujienaite–Rimkiene. „Mados ikona, ypatingo grožiomoteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skareliųrišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Ved. Kristina Toleikienė

Lina Vaičekauskienė į Pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją iškeisti gyvenimą sostinėje į Ventės kaimo (Šilutės r.) ramybę.

Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“, jau ruošiamasi darbymečiui. Nutirpus tvenkinius dengiančiam ledui, prasidės tinkamiausias metas įžuvinti. Vis daugiau lietuvių nori auginti žuvis maistui, todėl ūkio savininkų Anos ir Silvestro Tabero tikslas – plėsti asortimentą. Dabar klientai gali išsirinkti net iš 30 žuvų rūšių. Tai daroma ir atsižvelgiant į klientų poreikius, ir dėl stiprios konkurencijos su kitais ūkiais.Senas nuotraukų albumas beveik buvo išmestas, bet pateko į muziejininkės Monikos Žąsytienės rankas. Dirbdama Švėkšnos muziejuje ji ketina sugrąžinti miestelio istorijai įdomią asmenybę – Zofiją. „Mados ikona, ypatingo grožio moteris, daugelio vyrų idealas“, – taip Zofiją pristato muziejininkė. Jos skarelių rišimo būdas primena paryžietišką eleganciją, o gal net ir lenkia.Lina Vaičekauskienė į pamario kraštą atvyko kaip turistė, o dabar vadovauja Šilutės turizmo informacijos centrui. Patirti įspūdžiai paskatino ją gyvenimą sostinėje iškeisti į Ventės kaimo ramybę.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš penkerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų programa ir pradėję auginti danielius ar tauriuosius elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Dėl pasaulinių įvykių eksporto rinka užsidarė, o vietos kainos smuko. Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalauja, kad pajamos atitiktų verslo plane numatytą veiklą; jei ne, ūkiams taikoma sankcija – paramos grąžinimas.Gintarė Preimontė iš Radviliškio r., auginanti tauriuosius elnius, sako, kad siekdama išsaugoti ūkį ėmėsi gamybos. Papildomai investavo – pasistatė gamybos cechą, gamino elnienos produktus, bet sankcijos sulaukė. Privalo grąžinti dalį gautos paramos. Karolis Kanapeckas iš Kaišiadorių r. turi grąžinti visą paramą. Jis sako, kad projekto tikslus pasiekęs – sukūrė tvarų ūkį. Motyvus, kodėl jo ūkiui skirta sankcija, NMA keitė net tris kartus.Lietuvos elnių augintojų asociacijos pirmininkas Alvydas Alunderis teigia, kad net trečdalis elnių augintojų ūkių buvo įkurti pasinaudojus Jaunųjų ūkininkų programa, todėl sankcijos gali smarkiai paveikti sektorių.Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad tai tik pavienių ūkių problema, tų, kurie nesilaiko įsipareigojimų. Jie esą turėtų būti savikritiškesni ir susitaikyti su tuo, kad teko grąžinti paramą, o jei nesutinka – gali kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.Gamtos fotografas, ornitologas, populiarinantis paukščių stebėjimą kaip laisvalaikio ir gamtoje praleidimo būdą, Borisas Belchovas į Lietuvą atvyko iš Bulgarijos. Pamario kraštas tapo jo namais ir laimingo gyvenimo receptu. Klausantiems jo pasakojimo reikės stebėtis ne tik dėl puikių istorijų, bet ir tobulai išmoktos lietuvių kalbos.Ved. Kristina Toleikienė

Šilutės H. Šojaus muziejus išleido faksimilinį leidimą „Pasakos apie paukščius“ — 1912 m. pirmą kartą išleistą rinkinį, kurį surinko, užrašė ir pirmą kartą išleido pats dvarininkas H. Šojus. Tekstai užrašyti senojoje lietuvininkų kalboje. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė įspėja, kad pasakos skirtos ne vaikams, bet suaugusiesiems — kai kurie siužetai ir pamokymai gali būti jiems per žiaurūs.Ved. Kristina Toleikienė

Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir ryžtis steigti žirgyną. Laimos žirgyne jodinėti mokosi ne tik vaikai, bet savo svajonę išmokti jodinėti įgyvendina ir suaugę žmonės. Svarbiausias jos tikslas, kad kiekviename žirgyne galėtų dirbti hipoterapeutai ir terapinės paslaugos būtų kuo lengviau prieinamos žmonėms.Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato naujausią savo leidinį „Pasakos apie paukščius“. Jame pateikiamos H. Šojaus surinktos pasakos, užrašytos iš įvairių žemaičių pasakotojų – Prūsijos lietuvių kalba ir iš dalies vokiškai – taip išsaugant regiono kultūrinį paveldą.Vykstantieji į Bitėnus pasigrožėti nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį atsiveriančiais vaizdais aplinkinių kaimelių net nepastebi. Pagėgių savivaldybėje esančiuose Bardėnuose tiesiog prie kelio duris atvėrė jauki kavinukė „Gamtos slėnis“, kviečianti ne pravažiuoti, o likti pasisvečiuoti. Poilsio paslaugų verslo Dainius ir Snieguolė Stakvilioniai nusprendė imtis, mat jau dešimtmetį augina braškes ir jas parduoda savitarnos kioskelyje.Ved. Kristina Toleikienė.

Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte, dar užtenka jėgų imtis ir kito verslo – pramoginės laivybos. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, šiemet jų vėl nebus.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvoje tęsiasi nepalankus pieno supirkimo kainų laikotarpis. Pieno supirkimo kooperatyvai sako, kad būtent jie patiria didžiausią spaudimą iš pieno perdirbėjų. Pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Juratės Dovydėnienės, jiems tiesiog pranešama, kad pieno nebereikia ir nutraukiamos sutartys. Tiesa, kol kas dar neteko išpilti nė vieno pienovežio, nes už sumažintą kainą pienas - perkamas.Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, jų šiemet vėl nebus.Šilutės rajono savivaldybė sako, kad potvyniai įprastas reiškinys pamaryje, bet šiemet tikrai buvo ruoštasi labiau, mat baimintasi katastrofinio potvynio.Ved. Kristina Toleikienė