Magiška muzika

Paskutinioji tripticho apie Japonijos devintąjį dešimtmetį dalis ir apskritai paskutinis šio sezono epizodas, prieš iškeliaujant atostogų. Jame nuskambės kažkas tarp pirmosios ir antrosios tripticho dalies - bet kitaip, nes šiandienos laidos herojai - grupės ir atlikėjai atkeliavę iš džiazo ar folk muzikos, ar visada jas maišę su kitais, įprastesniais vakarietiškais stiliais kaip rokas ar pop muzika. Laidos ašis sukasi aplink Yasuaki Shimizu ir jo įkurtą Mariah, keistuolius Chakra, elektroninius Logic System, Inoyama Land ir World Standard.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji tripticho apie Japonijos devintojo dešimtmečio muziką dalis. Iš Tokijauskeliaujame po Hokkaido, Osaką ir kitus kraštus, kur japoniška dvasia atsiskleidė kitaip. Su Phew, C.Memi, D-Day ir kitais.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Paskutinės trys „Magiškos muzikos” užbaigti šį sezoną bus skirtos trims dalims temai, kuriai skirti laidą seniausiai niežtėjo rankos ir ausys, tačiau gėrio čia tiek, o vandenys, kuriuose ieškoti perlų tokie platūs, kad prireikė laiko ją paruošti, bet štai: Japonijos devintojo dešimtmečio muzikos triptichas. I dalis skirta melodijoms ir art pop, daugiausia čia nuskambės kūriniai, vienaip ar kitaip susiję su šalies auksiniu trejetu „Yellow Magic Orchestra“ ir jų aplinkos kūrėjais, o ypač su išradinguoju Haruomi Hosono, kuris ne tik tuo laiku įrašinėjo puikius solo albumus, bet ir prodiusavo ar kitaip prisidėjo prie tokių atlikėjų ir grupių kaip „Sandii & the Sunsetz”, Chiemi Mannabe, Susan ar Jun Togawa kūrybos. Pirmyn į tolimųjų rytų aštuoniasdešimtinius, kur jau tada netrūko ne tik technologinės pažangos, bet ir išmonės.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Šeštajam "Magiškos muzikos" sezonui einant į pabaigą - laida apžvelgti ir atšvęsti vieną svarbiausių eksperimentinės muzikos ir meno kūrėjų Laurie Anderson. Ilinojuje gimusi talentinga klasikinė styginių instrumentų muzikantė, mąstytoja, kūrybinga menininkė ir technologijų entuziastė... Laurie niekad nesileido išmintais keliais. Nuo devintojo dešimtmečio ji ne tik kūrė savitą garsinį, poetinį ir vaizdinį pasaulį, bet ir per tą laiką bendradarbiauti su ne vienu grandu - nuo savo vyro Lou Reed'o iki kompozitoriaus Philipo Glasso, nuo kolegos novatoriaus ir techno-entuziasto Peterio Gabrielio iki vieno iš elektronikos pradininkų Jean Michel Jarre'o. 2002 metais tapusios pirmosios menininkės, gavusios rezidenciją NASA, Laurie humoras, vaizduotė ir išmintis blizga per kelis dešimtmečius kūrybos, o pernai metais 78-erių moteris išleido dar vieną konceptualų albumą vienai pirmųjų piločių, dingusių be žinios prieškario laikais "Amelie". Tegyvuoja Laurie ir jos big science!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Kas gi tie „Magiškos muzikos" dienoraščiai? Kažkas panašaus į kronikas - bangų labiau skirti svajingam dreifavimui ar sintezatorinės muzikos perlams, o cyberpunko - psichogeografinės kelionės po šiokio tokio distopinio muzikinio pasaulio pakraščius. Šiandienos epizodui apjungiami abu ir dreifuojame per tamsių bangų jūrą... Devintojo dešimtmečio retenybės, šiuolaikinis post-dub'as ir industrinė melancholija. Tačiau vis vien kažkuo viltinga ir šviesi, kaip ir viskas, kas nuskamba „Magiškoje muzikoje".Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Šiandieninė "Magiška muzika" - skirta atšvęsti legendinės art- / post- punk ir apskritai nesibaigiančiams garsiniams ieškojimams atsidavusios grupės "Wire" įkūrėjui ir gitaristui Bruce Gilbert. Skirtingai nei kiti pagrindiniai grupės nariai - į ezoteriką linkęs Edwardas Grahamas Lewisas ir išradingasis Colinas Newmanas - Bruce'as pradėjo groti po veik dešimtmečio studijų meno mokyklose ir jau įkopęs ketvirtą dešimtmetį. Tačiau niekad ne per vėlu tapti vienu įtakingiausių post-punk gitaristų muzikos istorijoje, ir tai jis įrodė ne tik savo gitariniais akordais bei triukšmais, bet ir platesniais muzikiniais užmojais - jų ir klausomės jam skirtoje laidoje, kartu su žymiausiais projektais, prie kurių Bruce'as prikišo nagus prie savo gitaros ir ne tik: post-Wire eksperimentuose kartu su G.Lewisu "Dome" ir "Cupol", kultinėse "P'o" ir "A.C.Marias", o taip pat ir jo soliniuose eksperimentuose. Triukšmingiausių, Bruce Gilbert!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

„Magiškos muzikos" dienoraščiai - tai serija epizodų skirtų įvairiai wave plačiąja prasme muzikai iš Eglės kolekcijos. Kai kurie kūriniai - seni, kai kurie - tik ką išėję ir naujai atrasti. Šiandienos dienoraštis banguoja gitariniu ritmu ir šiek tiek tropiniu ritmu!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Pernai "Magiškos muzikos" vedėjai Eglei teko apsilankyti tų pačių metų viduryje pirmąjį savo singlą po ilgo laiko (ir gana su trenksmu) išleidusios "Sonic Youth" įkūrėjos ir ilgametės narės iki grupės išsiskyrimo 2011 m. Kim Gordon koncerte. Čia ji grojo savo naujausią, antrąjį solinį noise trap / downtempo albumą "The Collective", kupiną siurrealistinių pasakojimų apie kasdienybę ir joje vis dar gana dažnai klestinčią neteisybę ir dviveidiškumą. Kelių millenial'ų ar net gen-z apsuptyje 72-ąjį gimtadienį šią balandžio 28-ąją atšventusi Kim atrodė ne tik visiškai savo vietoje, bet nepaprastai karališkai ir stilingai. Tai muzikantė ilgus metus kovojusi už moters vietą ne tik muzikoje, bet ir pasaulyje - prieš su amžiumi susijusius ir visokius kitokius stereotipus, kuriais dažnai apkarstomos moterys, ir per daugiau nei trisdešimt metų dalyvavimo gitariniame avangarde ir apskritai alternatyvioje muzikoje tapusi tikra gyva legenda. Tegyvuoja Kim Gordon ir jos jaunatviška siela!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Aštuntoje Bangų dienoraščio dalyje - daug analoginės šilumos, plaukiančių gitarų ir quasi-triablistinių ritmų. Bangos neša tolyn...Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Bangų serijos „Magiškos muzikos" laida - jau septintoji. Įvairiai sintezatorinė, retro ir retrofuturistinė, post-dub ir kitaip vingri selekcija. Naujos bangos - senos juostos!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Laida, kuri turėjo išeiti jau kadaise - galbūt netrukus po epizodo apie tos pačios šalies kilmės EBM'ą arba bent jau po Čikagos Acid House'o. Tačiau nors ir šis belgiškas muzikinis bei kultūrinis fenomenas - vienas laidos vedėjos Eglės mėgstamiausių, apie jį nelengva kalbėti, nes jis ir ryškus, savitas, o kartu platus ir abstraktus. Vis dėlto pavyko, ir pavyko puikiai - šiame epizode ne tik nuskamba dauguma klasikinių ir keletas retesnių New Beat perliukų, bet ir pasakojama apie svaigaus šokių stiliaus susikūrimo istoriją: nuo laikų, kai belgai pagal savo pomėgį ir skonį lėtindavo iš Amerikos atvežtas plokšteles, iki kol masinės tamsaus šokio hipnozės apimtas jaunimas ėmė vogti nuo automobilių kėbulų "Mercedes" ženklus ar net vėlionių atvaizdus nuo antkapių, kad pritaikytų juos savo savitai madai. Visa tai - pasikartojančiu, minimalistiniu, bet užsupančiu ritmu. This is the New Beat - this is The Sound of Belgium!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Septintoji distopinių muzikinių rinkinių - "dienoraščių" dalis - su garsai iš įsivaizduojamo po-branduolinio pasaulio. Rusva, sepia ir prasto matomumo peizažai. Per kartais distopišką "Magišką muziką".Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Aną savaitę aštventėme vieną iš "The Velvet Underground" įkūrėjų ir tekstų autorių Lou Reed'ą, o po jo atėjo eilė ir vėl su "Magiškos muzikos" tiesiogine transliacija sutapo jo bendražygio ir už eksperimentinę Velvet'ų pusę atsakingam jau tikrai kad legendiniam John'ui Cale'ui. Cale'as išvyko iš gimtojo Velso 6-dešimtiniais, po to kai mokėsi violos ir kitų klasikinių instrumentų, o įsiliejęs į Niujorko pogrindžio sceną ir susipažinęs su daugybe to meto avangardo grandų, ir pats kartu su Lou subūrė Andy Warholą sužavėjusią, legendinę grupę, kurioje grojo iki tol, kol tas pats Lou po antrojo albumo jo neišmetė. Nuo tada Cale'as leidosi į nekomformizmu pažymėtą muzikinę kelionę, neibaigiančią dar ir iki šių dienų! Šalia plačios kelis dešimtmečius apimančios diskografijos, kupinos originalių idėjų ir eksperimentavimo, Cale'as bendradarbiavo daugybe muzikantų, tarp jų Brian Eno ir Nico, kurios muziką prodiusavo. Ilgų metų John'ui Cale'ui!

Kovo 2-ąją būtų sukakę 83-eji vienos svarbiausių roko ir alternatyviosios muzikos istorijoje grupių, niujorkiečių The Velvet Underground vienam iš įkūrėjų Lou Reed'ui. Sakoma, kad nors ir debiutinis jų albumas, kurį ne tik visaip rėmė, bet ir legendinį banano viršelį jam sukūrė Andy Warholas, įsigijo vos apie 30 000 žmonių - tačiau dauguma jų paskui patys pradėjo sėkmingai muzikuoti ar įkūrė savo grupę. Vienas tokių - vėliau duoklę Lou atidavęs ir jo albumą "Transformer" prodiusavęs Davidas Bowie. Po Velvet'ų išsiskyrimo Lou greičiausia išgyveno po lygiai tiek pakilimų, tiek nuosmūkių, bet proto-pankiškos dvasios neišsižadėjo iki savo dienų pabaigos. Gražiausi ir kiek menkiau girdėti kūriniai, parinkti ir apipasakoti Eglės.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk Alternatyvi muzika iš skirtingų pasaulio kraštų.

Be kai kurių kūrybingų asmenybių vargu ar egzistuotų ir „Magiška muzika“. Viena tokių – ir šią vasario 13-ąją savo 75-ąjį jubiliejų atšventęs Peteris Gabrielis: art roko grandas, buvęs „Genesis“ frontmenas, Afrikos ir Vidurio Azijos muzikos populiarintojas Vakaruose, tam įkūręs festivalį WOMAD ir „Real World Records“, žmonių teisių aktyvistas ir ilgametis naujų technologijų muzikoje entuziastas. Jo dar nuo septintojo dešimtmečio pabaigos kurtas muzikinis pasaulis visad įkvėpdavo ir stebindavo klausytojus ir kolegas muzikantus originaliomis ir netikėtomis idėjomis, grakščiais, kone literatūriškais pasakojimais, nestandartiniais sprendimais iš pradžių alternatyvioje, o vėliau ir popmuzikoje. O svarbiausia – gebėjimu aiškiai ir nepretenzingai kalbėti apie giliausius vidinio pasaulio užkaborius ir stipriausius jausmus. Tai kūrėjas, kuris visada stengėsi mūsų pasaulį paversti geresne vieta. Šiais neramiais ir tamsiais laikais – už viltį ir Peterį.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk.

Po eilės šventinių ir gyvus ir iškeliavusius kūrėjus pagerbti skirtų laidų sausį, grįžtame prie temų paliktų dar prieš šventes, gruodžio vidury - ir seniai planuota laida-tęsinys epizodui "Industrinis netyčiukas: Wax Trax!" - apie dvi svarbiausias ankstyvosios Šiaurės Amerikos industrinės muzikos grandes - grupes "Skinny Puppy" iš Vankuverio ir "Ministry" iš Čikagos. Visko apie šias novatoriškas ir anti-sistemiškas grupes tikrai nepakaktų turimos valandos, bet štai po pusvalandį su trumpais pristatymais ir mėgstamesniais vedėjos Eglės kūriniais.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Sudiev Davidui Lynchui. Gniaužia gerklę ir mintis, sunku kažką plačiau sudėlioti, bet štai laida skirta išlydėti ir paminėti išskirtinio braižo ir kosmologijos kūrėjo gimtadienį turėjusį būtu sausio 20-ąją. Ugnie - lydėk mus visur ir visada..Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Dar viena proginė laida - šįkart tikram avangardo ir alternatyvos veikėjui, su niekuo nesumaišomo tembro ir savitos vokalinės akrobatikos savininkui, industrinės muzikos pradininkų Einstürzende Neubauten lyderiui Blixa Bargeld - šią sausio 12-tą jam sueina 66-eri metai. Laidoje apžvelgiama kiek į valandą įmanoma sutalpinti geriausių šio kūrėjo lyrinių momentų, nes Neubauten'ai tikrai nebūtų tas pats be Blixos meta / tarpdimensinės poezijos, ironiško humoro ir neužknisančios erudicijos. Lygiai taip pat savo klyksmo ir gitaros pėdsaką jis paliko daugiau kaip 15 metų grojęs Nick'o Cave'o Bad Seeds bei puikiai ir brandžiai skamba jau naujesniuose, su italų kompozitoriumi Teho Teardo kuriamuose kamerinės muzikos albumuose. Alles Gute zum Geburtstag, Blixa!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Pirmoji naujų metų "Magiška muzika", kaip ir byloja jos pavadinimas - proginė bei skirta vienam įtakingiausių ir svarbiausių kada nors gyvenusių alternatyvios muzikos kūrėjų. Ne tik laidos vedėjos Eglės, bet ir turbūt beveik kiekvieno po septyniasdešimtųjų vidurio kūrusių atlikėjų pamėgtas, unikalaus braižo, tembro ir asmenybės chameleonas ir tikrų tikriausia meniška siela be banalybių. Kiek retesnių Starman'o dainų grojaraštis ir linkėjimai į žvaigždes, kad ir kurioje laidos herojus nutūpė sausio dešimtąją prieš aštuonerius metus, visai po savo gimtadienio, sausio aštuntąją.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji specialiai šventėms Eglės „Magiškai muzikai“ sudėliotų grojaraščių dalis - teminių dainų apie žiemą, sniegą ir laiką, kai smagiausia jaukiai leisti laiką namuose su artimiausiais ir klausytis muzikos. Su jau keletu iš ankstesnių epizodų pažįstamų vardų - krištolinė elektronika ir ledinės bangos. Paskutinysis šių metų grojaraštis atrodo šitaip:1. Autechre - Silverside2. HTRK - Slo Glo3. State Azure - Ice So Blue4. Byron the Aquarius - Cold Winter's5. Gudrun Gut - Slow Snow6. Throwing Snow - Avarice7. Clams Casino - Winter Flower8. Robert Rich & Ian Boddy - Ice Fields9. God is an Astronaut - Winter Dusk10. Grouper - Wind And Snow11. Øneheart + Reidenshi - Snowfall12. Cocteau Twins - Ice-Pulse13. DMX Krew - Winter Months14. Pantha du Prince - The Winter Hymn15. Brian Eno - Deep Blue DayGerų švenčių!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Kaip ir pernai, abiem paskutiniosioms šių metų „Magiškoms muzikoms“ Eglė pririnko dainų apie žiemą, sniegą ir ledus. Pirmoji dalis kiek organiškesnės muzikos su jau nuskambėjusiais balsais laidos epizoduose. Kaip ir pernai - nuo šešiasdešimtųjų analoginių įrašų šilumos iki šių laikų melodijų. Alternatyvus šių metų šventinis grojaraštis atrodo šitaip:1. The Cure - Plainsong2. Cocteau Twins - How To Bring A Blush To The Snow3. My Bloody Valentine - Soft As Snow (But Warm Inside)4. The Ex - Fire and Ice5. John Lennon - Don't Worry Kyoko6. Daughter - Winter7. David Byrne & St.Vincent - Ice Age8. Galaxie 500 - Listen, the Snow is Falling9. Nico - Frozen Warnings10. Coco Bryce - Winter Solstice11. Ananda Shankar - Snow Flower12. The Grateful Dead - Cold Rain & Snow13. Blood, Sweat & Tears - Snow Queen14. Leonard Cohen - Avalanche15. Kate Bush - 50 Words for SnowVed. Eglė Naujokaitytė-Muk Alternatyvi muzika iš skirtingų pasaulio kraštų.

Trečioji cyber grojaraščių dalis - neo primityvistine ir techno-paganizmo tematika. Skamba Chris Carter, Phew, The Future Sound of London, Drew McDowell ir kiti atlikėjai.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Alternatyviosios muzikos istorijos juostoje randamės devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje - ir vienos svarbiausių amerikietiškojo industrial'o ir apskritai alternatyvos leidybinių kompanijų Wax Trax! klestėjimo laikotarpyje. Įkurta dar 1978 m. parduotuvė Denveryje, Kolorade, didžiulių britiško glam'o fanų sutuoktinių Jim'o Nash'o ir Dannie Flesherio, o vėliau perkelta į Čikagą, kur virto tikrų tikriausia visokių keistuolių ir nepritapėlių meka. Pirmieji leiblo išleisti įrašai - drag'o karalienės Divine ir ankstyvieji Ministry įrašai, o vėliau leiblas ir jo parduotuvė ne tik tapo kultinė sambūrių vieta, bet ir lopšys, išsupęs amerikietišką industrial'ą, industrinį roką ir net metalą. Apie „The Ramones" mėgstamiausią Amerikos įrašų parduotuvę virtusią kultine leidybine kompanija kartu su skambiausiais - Alu Jourgensenu, Lucu Van Acker'iu, jų „Revolting Cocks" ir „My Life With the Thrill Kill Khult".Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Įtarpinių epizodų serija „Magiškoje muzikoje", įkvėpta kultūros kritiko Marko Fisher'io tekstų, filmo „Bladerunner", rašytojo J.G.Ballard kūrinių ir neužilgo išeisiančio laidos vedėjos Eglės grupės „Gris Futuro" cyberwave stilistikos albumo „Nowadaze". Kaip ir dauguma jos muzikinių dėlionių, šis glaudžiai susijęs su psichogeografija ir vieta. Antroji serijos dalis.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Zambija – pietinės Afrikos šalis, neturinti prieigos prie jūros, ir kurioje šiuo metu gyvena apie 18 mln. žmonių. XIX ir XX a., kaip ir didžioji Afrikos dalis kitų šalių, ji buvo kolonizuota Jungtinės karalystės, kuri vadino regioną Šiaurės Rodezija ir, be kita ko, paliko jai šiokią tokią muzikinę įtaką. 1964 m. Šiaurės Rodezija atgavo nepriklausomybę ir persivadino į Zambijos Respubliką, šalies prezidentu tapo Kennethas Kaunda. Jaunos Zambijos ekonominės viltys daugiausia siejosi su vario ištekliais, randamais šalies Koperbelto provincijoje. Pirmieji nepriklausomybės metai klojosi palyginti sėkmingai. Vario kasyklose netrūko užtikrinto pelningo darbo, atsirado nemaža vidurinioji klasė, pasirengusi leisti pinigus pramogoms.Pagal prezidento Kaundos viziją „Viena Zambija, viena tauta“ muzika virto įrankiu. Nepamaišė ir tai, kad pats Kaunda buvo muzikantas mėgėjas. Bet muzika turėjo būti griežtai zambietiška. Panašiai kaip ir su panašaus laikmečio brazilų Tropicalia, sluoksniuojami vietiniai Zambijos elementai ant tuo metu populiarių vakarietiškų garsų (psichodelinio roko, fanko, folko ir t. t.) sukūrė šaunų ir savitą rezultatą. Taip gimė Zamrokas. Prie neblogos ekonomikos ir savito skambesio prisidėjo ir įpareigojimas radijo stotims groti 95 proc. zambietiškos muzikos. Grupės dažnai dainavo angliškai, tačiau skambėjo ir tokios vietinės kalbos kaip bemba, nyanja ir tonga.Šiame „Magiškos muzikos“ epizode – apie ryškiausius Zamroko vardus: Rikki Ililonga ir jo grupė „Musi-O-Tunya“, taip pat Emmanuelio „Jagari“ Chandos vadovaujama grupė WITCH (akronimas We Intend To Cause Havoc). O apskritai laidą sukurti įkvėpė prieš keletą savaičių naują singlą „Noid“ išleidęs Tyler, the Creator, jame nusemplinęs Paul Ngozi ir jo „Ngozi Family“ ir vieno didžiulio festivalio metu laidos vedėjos Eglės atrasta atlikėja Sampa the Great.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji dipticho apie neo-psichodelinės muzikos ištakas - muzikantai devinto ir dešimto dešimtmečių sandūroje groję įkvėpti šešiasdešimtųjų psichodelikos. Šioje dalyje klausomės reiveriškų „Primal Scream" ir jų legendinės „Screamadelica", įrašytos kartu su Andrew Weatherall, kiek pompastiškų ir orkestrinių, bet labai gražių „Spiritualized" ir tikrų pankiškų neo-hipių „The Brian Jonestown Massacre". Svaigulys garantuotas!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Sukant ratus apie aštuoniasdešimtųjų pabaigą, o taip pat prieš kelias savaites pabuvojus Liverpulyje ir pas Julianą Cope'ą, logiškas tolimesnis žingsnis - į svaiginantį neo-psichodelikos pasaulį, per dvi tam skirtas laidas. Pirmoje dalyje klausomės pirmųjų jos garsų - o viskas prasidėjo nuo to, kad aštuoniasdešimtųjų pradžioje kai kurios post-punk grupės iš naujo ėmė klausyti ir mėgdžioti šešiasdešimtųjų psichodelinę muziką ir vadinti save "acid pankais". Pamažu iš to išsigrynino bendraminčių banga, neturinti vienos aiškios vietos visame pasaulyje, ir aštuoniasdešimtųjų pabaigoje jau klestėjo tokios grupės kaip buvę "Bauhaus" nariai (be vampyro vokalisto) "Love and Rockets", svaiginantys kosminiai rokeriai "Spacemen 3", vėliau groję kaip "Sonic Boom" ir "Spiritualized", o ne viena tamsesnės muzikos grupė irgi nesibodėjo flirtuoti su lizerginiais šešiasdešimtaisiais. Apie grupes, iš kurių mokėsi grupės, iš kurių mokėsi "Garbanotas" (o gal ir jie patys!) - šioje "Magiškoje muzikoje".Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Dar viena laida į šventinių kolekciją - skirta lietuvių klausytojams tikrai mažiau pažįstamam, autentiškam keistuoliui ir stilingam išsišokėliui, "kultinių atlikėjų kultiniu atlikėju" vadinamam intelektualui ir istorikui, senovinių akmenų ir neolito ekspertui, psichodeliniam druidui, muzikos kritikui ir rašytojui Julianui Cope'ui, apie kurį jau prieš kelias savaites buvo užsiminta šiek tiek laidoje skirtai Liverpulio Naujajai bangai. Ne veltui - Julianas bent pusę devintojo dešimtmečio lyderiavo neo-psychedelia grupei "The Teardrop Explodes", o paskui dar kelis dešimtmečius iki šių laikų kūrė savitą, visokias politines, socialines, religines... kosmines ir ezoterines temas itin įmantriais būdais apdainuojančią muziką. Sunku tokią margą ir ryškią asmenybę bandyti sutalpinti į vieną valandą eterio, tačiau gal kam nors tai bus postūmis panirti į šio tikrai magiško neo psichodelikos ir folko bei krautroko stiliais grojančio kūrėjo, ne tik savo pastangomis sugrąžinusio Scott'ą Walker'į į akiratį, bet ir dirbusio su tokiais ezoteriniais pogrindžio vardais kaip "Coil'ų" Thighpaulsandra, "Spiritualized" Mooney ir Sunn O))), bekraštį psichodelinį pasaulį.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Nusikeliame į didžiąją salą-žemyną ir jos devintąjį dešimtmetį - kai praktiškai kone kiekviename didesniame jos mieste klestėjo po vietinę sceną. Šioje laidoje jos vedėja Eglė surenka jai arčiausiai širdies esančius sąskambius iš visos Australijos - jie gana įvairūs, bet ir nuoseklūs - daugiausiai new wave ir post-punk, su ypatingu paminėjimu vienai svarbiausių australų pogrindžio grupių eksperimentiniais „Severed Heads" ir nauju atradimu - kreivu minimalistiniu funk'u „Essendon Airport".Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Prieš dvi savaites per "Magišką muziką" jo gimtadienio proga klausėmės Nick'o Cave'o o štai šios savaitės laida skirta jo neįmanomai meilei - moteriai, kuriai sukurtas vienas geriausių Cave'o albumų "The Boatman's Call", o taip pat hito "Henry Lee" femme balsui - vienai žaviausių muzikančių alternatyvios muzikos istorijoje Polly Jean Harvey. Devyniasdešimtaisias pradėjusi kaip britų atsakymas į amerikietišką grunge'ą, pakeitusi daugybę personažų ir apdainavusi tamsiausias moteriškos ar tiesiog žmogiškos sielos gelmes, o šiai dienai kaip kokia šiuolaikinė druidė pasakojanti pagoniškas anglosaksų sakmes nuo naujojo amžiaus pradžios ir dar pernai išleistame albume "I inside the Old Year Dying". Iš rankų nepaleidusi gitaros, amžių sankirtos "50 feet Queenie" - vienintelė ir nepakartojama PJ Harvey. Jai ir jos taip pat į rėmus netelpančiai, rudeninei muzikai ši laida.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Laida, kurį galbūt ir būtų likusi užmarštyje, jei ne staiga kaip priminimas nuskambėję „Echo & the Bunnymen" ir įkvėpę jai „Magiškoje muzikoje" dar nepaliestą post-punk ir new wave kampelį Liverpulyje - pop muzikos sostinėje, iš kurios kilę ne kas kiti kaip jos krikštatėviai Bitlai. Taigi grįžtame į devintąjį dešimtmetį ir klausomės niekaip iš to melodingo „prakeiksmo" taip ir nesugebėjusių atsikratyti grupių: jau minėtų, poetiškų Bunnymen'ų su savo vardine dėžute pavadinta Echo, labiau šešėlinių, bet tikrai pogrindžiui ne vieną puikų grūvą ir melodiją dovanojusių „Pink Industry" (galbūt įvkėpusių ir Manfredo plokštelės pavadinimą?), atskirame savo sukurtame pasaulyje gyvenantį Julian Cope ir jo Teardrop Explodes, ir alternatyvaus Liverpulio pop karalių ir sintezatorinės muzikos pradininkų „Orchestral Manouvres in the Dark", arba tiesiog „OMD". Grynas įrodymas, kad alternatyvi muzika - nebūtinai tamsi!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

"Magiška muzika" grįžta į senąjį savo formatą - ciklą laidų apie alternatyviosios muzikos istoriją - chronologiškai, nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki mūsų dienų, su šen bei ten įterptinėmis ypatingomis laidomis, skirtoms kuriam nors svarbiam alternatyvos veikėjui. Kaip ir ši - kadangi taip sutapo, kad laida išeis rugsėjo 22, buvo nutarta skirti ją atšvęsti ir peržvelgti iš esmės į jokius žanrus nesutelpančius Nick'ą Cave'ą ir jo Bad Seeds, ypač ta proga, kad tai jų frontmeno gimtadienis. Nuo pirmųjų gotiškumo apraiškų ir aštuntojo dešimtmečio praleisto tamsiame Berlyne, iki visceralių ir karštligiškų metų San Paule, ir galiausiai grįžimo prie įtaigios ir neskystos dainuojamosios poezijos. Visad lydint religijai, aistrai ir mirčiai. Patetiška? Taip, nes tai laida, skirta atšvęsti kūrėją, kuriam pavyko paversti patetiką žavia.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Uždarant LRT Opus vasaros sezoną - bene paskutinioji psichogeografinių grojaraščių - „dienoraščių“ serijos dalis, o kartu ir penktoji Ketvirtojo pasaulio temoje. Muzika kurianti įsivaizduojamas erdves, tolius, šalis ir visuomenes bei jų papročius. Įkvėpta trimitininko Jono Hassellio.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Dar vienas „dienoraštis“ Jono Hassellio Fourth World arba Ketvirtojo pasaulio idėjos pagerbimui: post-egzotiniai, eksperimentiniai ir tolimųjų kraštų melodijų įkvėptas garsynas - vienoje iš paskutiniųjų vasarinių „Magiškos muzikos“ grojaraščių serijos.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Trečioji dalis iš serijos, skirtos Ketvirtojo pasaulio arba Fourth World muzikai ir su ja susišaukiantiems garsams. Džiunglių klampynė ir kaitra, medinukų skambesio ritmai ir eksperimentinės vokalizacijos šiame „Magiškos muzikos“ epizode.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji laida iš dienoraščių serijos, skirtos plėtoti Jono Hassellio Fourth World idėją. Kūriniai kuriuose subtiliai persipina egzotizmas ir technologiniai eksperimentai, sukurdami kelionę į meta vaizduotės užkaborius, iš įvairių pasaulio vietovių.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Vasaros sezono „Magiškos muzikos“ dienoraščiai-grojaraščiai, pakaitomis su Ketvirtojo pasaulio dienoraščiais.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Vasariniai „Magiškos muzikos“ grojaraščiai, įkvėpti Jono Hassellio ir skirti psichogreografinėms, post-egzotinėms Ketvirto pasaulio temoms. Su prieš tai kai kuriose „Magiškoje muzikoje“ nuskambėjusiais atlikėjais ir jų kūryba, kuri iš tiesų magiška. Keliaukite per erdvę, atbulai ir išilgai, kur jungiasi trečiojo pasaulio autentika ir tradicijos, su pirmojo pasaulio technologijomis.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Paskutinysis Berlyno dienoraštis įrašytas įkvėptas šio mieste, šiame mieste ir šiam miestui. Ir, be abejo, visiems LRT Opus klausytojams. Tingus vasaros grūvas, ir vėl post-dub'o saulės vonios ir daug analoginės sepijinės šilumos.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antra dalis nuotaikų, įkvėpimų ir upė melodijų bei ritmų, lydėjusių Eglę turo per Berlyną metu. Daug post-dubinio, krautinio ir elektroninio džiaugsmo, su tokiais atlikėjais, kaip Pieter Kock, Jan Jelinek, La Serpiente, „Indescreet Jewels“ ir kitais.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Asociatyvinis kūrinių koliažas iš tamsaus, bet tropinio Berlyno. Pirmoji laidos dalis - labiau grūvinė, post-dub'inė, antroji - industrinių bangų. Viskas bendrai - tarytum praskleidus raudonąsias Juodosios ložės užuolaidas.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Tęsiasi Eglės kelionės, o su jomis - ir psichogeografiniai, asociatyviniai dienoraščiai. Naujausias - iš jūrinės Barselonos. Kiek niūrokas - tyčia kontrastui su paikoje palaimoje paskendusiu, turistų sudorotu miestu. O gal labiau įkvėptas nuostabiai košmariškai atrodančios, naktinės Sagrada familia katedros. Su ne viena iš čia kilusia, sena ar nauja atrasta grupe, tokia kaip „Wind Atlas“, „Ô Paradis“, Titan Arch, o taip pat ir asociacijomis iš anksčiau ir amžinai.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Tamsus, gundantis ir kiek paslaptingas, žvaigždėtų nakties skliautų įkvėptas psichogreografinis Eglės muzikinis dienoraštis iš Prancūzijos sostinės. Kaip ir prieš tai buvusiuose - asociacijos, sapnai ir vizijos, susiję su šiuo nepakartojamu miestu; muzika liejasi laisvai, be pridėtinių šnekų.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Paskutinysis kelionių po mūsų kraštus grojaraštis su garsais, lydėjusiais per paskutiniąsias savaites. Nuo Equinoxious ir Gris Futuro, iki Timo Heckerio ir Automelodi.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Antroji dalis psichogeografinio dienoraščio per Baltijos kraštus ir kūrinius.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Psichogeografinis dienoraštis per Baltijos kraštus ir kūrinius, kuriuose nuorodos į juos.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Briano Eno kūrybinė veikla nepaklūsta kategorijoms. Plačiai žinomas kaip muzikantas ir prodiuseris, jis jau kelis dešimtmečius plečia garso ir vaizdo meno ribas ir apskritai siūlo naujus požiūrio į kūrybą būdus. Jis - mąstytojas ir lektorius, aktyvistas ir ekscentrikas. Eno meninėje karjeroje dažnai buvo glaudžiai susijęs su laiko, mastelio ir, kaip jis pats teigia albumo „Apollo“ įrašų pastabose, „žmogiškųjų jausmų žodyno išplėtimo“ sąvokomis. Nuo bendradarbiavimo su tokiais artroko grandais kaip David Bowie bei „Talking Heads“ bei kitų, iki ambiento ir no wave stilių konceptualizavimo, iki „Oblique Strategies“ kūrybinės krypties studijoje kortelių ir begalės meno technologijų sukūrimo, suminėti visus Eno nuopelnus populiariajai muzikai ir meno pasauliui būtų tikrai nelengva, tačiau štai laida, kurioje Eglė surinko grojaraštį atšvęsti šio įstabaus kūrėjo tik ką gegužės 15-ąją prabėgusį 76-ąjį gimtadienį, be abejo, kiek retesniais, bet ne mažiau magiškais jo asmeniniais kūrybiniais užkaboriais - nors apskritai Eno „Magiškoje muzikoje“ iki šiol nuskambėjo jau ne kartą. Ilgų metų Eno!Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Po Belgijos EBM'o praeitą savaitę, atrodė logiška būtų likti Belgijoje ir keliauti prie New Beat'o, bet vertėtų nepamiršti, kad čia įsiterpia kitapus Atlanto užvirusi House ir Acid muzika Čikagoje. Nors daugelis šio stiliaus krikštatėvį laiko Frankie Knuckles, i meką - The Warehouse (nuo kurio ir greičiausiai kilo stiliaus pavadinimas, šalia to, kad daugelis jo įrašų buvo sukurti namie) taip pat buvo Ron Hardy su Music Box ir keletas kitų. Ir nors Niujorke jau gyvavo disko pratęsimu laikytas garažinis house'as, Čikagos gyventojai suteikė jam kitas plotmes: įsikvėpę ne vienoje ankstesnėje „Magiškos muzikos“ laidoje apžvelgta ir apklausyta muzika ir sumaišę ja su plačiu juodosios muzikos palikimu, tokie vyrukai kaip Marshall'as Jefferson'as, Larry Heard'as arba Mr.Fingers, DJ Pierre su Phuture ir daugelis kitų sukūrė gilų ir euforišką šokinį bei muzikinį užtaisą, nutiesusį kelią daugybei klubinės muzikos stilių. Kai šokių buvo galima ir klausytis.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Belgija jau nuo seno garsėjo kaip gilių meninių ir muzikinių tradicijų skrynia, kur daugelis kūrusiųjų derino sveiką meistriškumą, vaizduotę ir pankišką požiūrį. Turbūt ne veltui ši šalis tapo ir lopšiu šiais laikais pogrindinėje šokių muzikos scenoje atgimimą patiriančiai EBM - Elektroninei body arba kūno muzikai. Ir nors šį pavadinimą pirmąkart pavartojo Ralphas Hutteris iš „Kraftwerk“, greitai ji nusavino ir puikiai pritaikė Belgijos sunkiosios (tam metui) elektronikos kolektyvai, apie kuriuos ir šiame epizode: cyberpunkiški Front 242, singlų galybes išleidę iki kol pasiekė „Wax Trax“ įrašus „A Split Second“, industriniai ir šiek tiek apokaliptiniai „The Klinik“ bei žaismingesni „The Neon Judgement“. EBM grupių buvo ir kitose šalyse, tačiau ne vienas šios muzikos gerbėjas sutiks, kad šis stilius, būtent toks, koks yra, negalėjo susiformuoti niekur kitur, kaip tik Belgijoje.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk

Grįžtame iš ekspedicijos po Meksikos devintojo dešimtmečio tribalistinį ir kosminį garsyną ir klausomės post-roko - muzikos, grojamos ne roko stiliuje su roko grupės sąstato instrumentais. Įkvėpti tokių grupių kaip senesnėse „Magiškos muzikos“ laidose nuskambėjusių „Neu!“, „Public Image Ltd.“, „This Heat“ ir kitų - savo 1988 kelią šiam skambesiui davė synth-pop'ą pabodę kurti „Talk Talk“ su savo legendiniu albumu „Spirit of Eden“, o netrukus šiais muzikiniais keliais pasekė ir kiti. Nors stylius sužydėjo paskutiniojo XX a. dešimtmečio eigoje su tokiomis grupėmis kaip „Tortoise“ ir „Godspeed You! Black Emperor“, kurie irgi nuskambės šiame epizode, jų pradininkų garbei ir Mark Hollis atminimui laida rado sau vietą būtent čia. Atsiloškite ir tebūnie post-rokas.Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk