Swedbank Lietuvoje

Šiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode Vytenis Šimkus kalbasi su ISM universiteto rektoriumi Daliumi Misiūnu apie tai, kodėl finansinis švietimas savaime dar negarantuoja geresnių finansinių sprendimų. Pašnekovai aptaria, kas iš tiesų padeda arba trukdo žmonėms pradėti investuoti, kaip tai daryti, kaip formuojasi finansiniai įpročiai, bei kodėl šiandien jaunam žmogui nebeužtenka vien žinių ir kokių gebėjimų iš tiesų reikia dirbtinio intelekto amžiuje.

Dirbant pagal individualią veiklą, autorines sutartis ar derinant kelias skirtingas veiklos formas, laisvė rinktis didžiulė, bet dažnai ji ateina su mažesniu finansiniu aiškumu. O kartą per metus tenka deklaruoti pajamas, tad klausimas, kaip planuoti išlaidas, pasiruošti mokesčiams ir išvengti streso, kai tavo pajamos nuolat kinta, tampa itin aktualus?Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir komikas, laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius kartu su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene šiame tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode kalbasi apie įvairiadarbių ir laisvai samdomų žmonių kasdienybę, finansinio nerimo priežastis ir praktinius būdus, kaip pasiruošti deklaravimo sezonui ir ramiau gyventi net tada, kai pajamos kiekvieną mėnesį atrodo vis kitaip.

Karas Artimuosiuose Rytuose sudrebino energetikos rinką, tačiau finansų rinkų reakcija kol kas išlieka gana santūri. Naujame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria, kiek žalos pasaulio ekonomikai jau padarė šis energijos kainų šokas, kurios valstybės yra pažeidžiamiausios ir kuo dabartinė situacija skiriasi nuo 2022 metų krizės.Pokalbyje taip pat nagrinėjama, kaip ilgiau užsitęsęs konfliktas galėtų paveikti infliaciją, ekonomikos augimą ir centrinių bankų sprendimus. 

Pavasarį kartais norisi atsinaujinti: pakeisti šukuoseną, stilių ar įsigyti naujų drabužių. Tačiau greitosios mados pasaulyje noras atsinaujinti vis dažniau virsta nuolatiniu spaudimu pirkti daugiau, nei iš tiesų reikia. Socialiniai tinklai ir nuolat besikeičiančios tendencijos kuria įspūdį, kad vis atsiliekame nuo paskutinio mados klyksmo, o impulsyvūs pirkiniai trumpam pagerinę nuotaiką netrukus gali virsti gailesčiu, spintoje kabančiais nenešiojamais drabužiais ir vis plonėjančia pinigine.Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir rinkodaros projektų vadovė, turinio kūrėja Aistė Svarauskaitė kartu su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene šiame tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode kalbasi apie greitosios mados įtaką mūsų emocinei ir finansinei sveikatai, impulsyvaus pirkimo psichologiją, socialinių tinklų kuriamus troškimus ir praktinius būdus, kaip atsinaujinti sąmoningiau – nepakenkiant nei savo piniginei, nei savivertei.

Kada finansinė pagalvė ramina, o kada mintys apie ją sukelia ir kaltės jausmą? Kodėl net žinodami finansinės pagalvės naudą vis tiek atidėliojame kaupimą? Ir kaip „juodos dienos“ naratyvas veikia motyvaciją – gal gerokai efektyviau kaupti ne „juodai“, o „baltai“ dienai? Apie tai tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode kalbasi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, klimatologas, tvarumo edukatorius Silvestras Dikčius bei gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis.Sužinosite, kodėl rūpinantis finansine pagalve svarbiausia ne tobula suma, o nuoseklūs įpročiai, kurie dažnai prasideda nuo paprastų mažų žingsnelių. Taip pat kalbėsime apie tai, ką reiškia „pirma susimokėti sau“ ir kodėl tokia paprasta sistema iš tikrųjų veikia.

Šiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus kalbasi su „Swedbank“ Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovu Andrejumi Rodionovu apie tai, ką verta žinoti pradedant investuoti Baltijos akcijų rinkoje. Pašnekovai aptaria, kodėl maža ir institucinių investuotojų dažnai „pražiūrima“ rinka gali būti itin palanki pradedantiems investuoti bei tiems, kurie pasiruošę kantriai gilintis ir atlikti namų darbus.

Kodėl net ir gerai apgalvoti finansiniai sprendimai kartais pasirodo esantys klaidingi? Šiame tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paprastai ir su kasdieniais pavyzdžiais kalbasi apie tai, kaip mūsų emocijos ir mąstymo klaidos veikia sprendimus, susijusius su pinigais.Pokalbyje aptariama, ar galime visada būti objektyvūs ir racionalūs, kodėl pasiduodame nuolaidoms, minios efektui ar spaudimui spręsti „čia ir dabar“. Kaip tuo naudojasi reklamos ir sukčiai bei ką galime padaryti, kad priimtume ramesnius ir visapusiškai saugesnius finansinius sprendimus.

Socialiniuose tinkluose kasdien matome gražius namus, keliones, tobulus kūnus ir išskirtines akimirkas. Nors tai gali įkvėpti, kartu dažnai skatina lygintis, stiprina nerimą ir jausmą, kad esame nepakankami. Ilgainiui socialiniai tinklai ima kenkti ne tik emocinei būsenai, bet ir piniginei: prasideda impulsyvūs pirkiniai ir neproporcingų finansų reikalaujantys sprendimai vardan įsivaizduojamo „tobulumo“.Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir tinklaraštininkė, turinio kūrėja, knygos autorė Ieva Greičiūnaitė kartu su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene šiame tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode kalbasi apie socialinių tinklų kuriamą iliuziją, vienišumo paradoksą ir praktinius būdus, kaip susigrąžinti savo laiko ir finansų kontrolę. 

Kokie bus 2026-ieji ekonomikai ir finansų rinkoms? Naujame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria pagrindines metų pradžioje ryškėjančias tendencijas, Europos ekonomikos perspektyvas ir JAV dolerio vaidmenį.   Pokalbyje taip pat nagrinėjamos svarbiausios 2026-ųjų rizikos – JAV užsienio ir prekybos politika, dirbtinio intelekto investicijų ciklas bei pinigų kaina ir galimas infliacijos sugrįžimas, ypač JAV.

Kaip formuojasi vaikų santykis su pinigais ir kokią įtaką tam daro tėvų vertybės bei kasdieniai pasirinkimai? Nuo kada ir kaip pradėti pokalbius apie pinigus, kaip nuspręsti, ar vaikus geriau skatinti užsidirbti, o gal akcentuoti taupymo įgūdžius? Kokios klaidingos nuostatos apie pinigus gali persikelti į jų gyvenimą suaugus?Penktasis tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizodas – apie finansinį raštingumą šeimoje. Apie tai, kaip formuojasi vaikų nuostatos apie pinigus ir ką galime padaryti, kad pirmieji jų finansiniai sprendimai būtų sėkmingi, kalbasi gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, turinio kūrėja, mama ir gamtos mylėtoja Viktorija Prokofjeva ir „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansiniai sukčiai kasdien taikosi į mūsų emocijas – baimę, skubą, norą praturtėti ar greitai išspręsti tariamą problemą. Kodėl nuvertiname rizikas, gal ignoruojame nuojautą ir apsigauname? O kodėl po apgavystės apima gėda ir tylime? Ir kodėl mintis „manęs tikrai neapgaus“ kelia pavojų?Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė kartu su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene ketvirtajame tinklalaidės „Sveiki(,)finansai“ epizode kalbasi apie dažniausias sukčiavimo schemas Lietuvoje, psichologines manipuliacijas, kurios verčia skubėti ir klysti, bei apie tai, kaip apsaugoti savo finansus šiandien ir ateityje.

Kalėdos ir prieššventinis laikotarpis siejasi su jaukumu, lėtumu ir buvimu kartu, bet realybėje dažnai virsta bėgimu, pirkimu ir vartojimu, palydimu kaltės jausmo. Kodėl jaučiamės kalti, jei šventiniu laikotarpiu neapdovanojame visų sutiktų? Kodėl gėda, jei negalime prisidėti prie „dar vienos kolektyvinės dovanos“? Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir komikas Evaldas Jasaitis kartu su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene trečiajame tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode kalbasi apie spaudimą dovanoti, vaišėmis nukrautus stalus ir tai, kaip šventes susikurti pagal savo vidinius norus, o ne socialinių tinklų bei reklamos diktuojamą paveikslą. 

Devintajame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir investuotojas, finansų ekonomistas, fondų valdytojas ir edukatorius investavimo klausimais Tautvydas Marčiulaitis kalbasi bene karščiausia tema – kaip po Naujųjų elgtis kaupiantiesiems II pakopos pensijų fonduose: likti, trauktis, o gal bandyti investuoti patiems? Ar likvidumas iš tiesų tokia didelė vertybė kaip kartais teigiama? Ar ėmusis investuoti pačiam realu aplenkti fondų rezultatus? Apie tai ir dar daugiau – šiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode.

Antroje tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ serijoje „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė su „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovu, psichologu Mykolu Kriščiūnu diskutuoja apie finansinį nerimą. Epizode aptariamos dažniausios jo priežastys ir įveikos būdai, kalbama apie aplinkos ir socialinių tinklų spaudimą bei formuojamus stereotipus.Tinklalaidėje taip pat pristatoma ir naujiena – „Jaunimo linijos“ drauge su „Swedbank“ kuriama programėlė, kuri padės jaunimui dar patogiau susisiekti su „Jaunimo linija“.

Geopolitinio neapibrėžtumo ir saugumui didinamų išlaidų kontekste sparčiai augantis gynybos ir technologijų sektorius vis labiau traukia investuotojų dėmesį. Atsižvelgdamas į šias tendencijas, „Swedbank“ plečia gyventojų investavimo galimybes gynybos srityje ir pristato naują investicinį fondą „Swedbank Robur Security and Defence“. Rugsėjį Švedijoje įsteigtas fondas jau yra prieinamas ir Lietuvos investuotojams.

„Swedbank“ suteikė 14 mln. eurų finansavimą vienam didžiausių šalyje televizijos ir interneto paslaugų teikėjų – bendrovei „Cgates“. Lėšos bus skirtos bendrovės „Splius“ verslo dalies įsigijimui ir integracijai bei tolimesnei tinklo plėtrai.

Daugiausia dėl smarkiai išaugusio grūdų, aliejinių augalų ir pašarų bendrojo pelningumo, konsoliduotas bendrasis pelnas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 26,7 proc. - iki 55,9 mln. eurų, o EBITDA ir grynasis pelnas atitinkamai šoktelėjo 33,2 proc. (iki 34,3 mln. eurų) ir 61,7 proc. (iki 18,3 mln. eurų) per pirmąjį fiskalinį ketvirtį (kalendorinis trečiasis ketvirtis). Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigaliojo naujas investavimui skirtas sprendimas – investicinė sąskaita. Jos tikslas yra paskatinti šalies gyventojus investuoti į įvairias finansines priemones, o reinvestuojamas pelnas nebus apmokestinamas. Ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams?

Per išpardavimus, tokius, kaip „Juodasis penktadienis“, nurodo apsiperkantys kiek mažiau nei pusė šalies gyventojų (42 proc.). Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau tik du penktadaliai pirkėjų yra tikri, kad prieš tai patikrino kainas ir žino, jog sutaupė.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Per pastarąjį dešimtmetį tvarumo tema versle perėjo kelias stadijas: „gerų darbų darymo“, privalomų ataskaitų ruošimo ir pasiekė šiandieninę – finansiškai atsiperkančių inovacijų diegimo. Tvarumas nebėra vertybinis klausimas – tai dalis efektyvios verslo valdymo logikos. Įmonės, kurios geba susieti tvarumo pokyčius su kaštų struktūra, finansavimo poreikiais, verslo plėtros planais ir reputacijos stiprinimu, įgauna konkurencinį pranašumą.Komentuoja Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė.

Kaip ir buvo tikėtasi, trečiąjį ketvirtį grupės pajamos sumažėjo 57,8 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 73,9 mln. eurų. Nors pajamos atitiko mūsų lūkesčius, statybos paslaugų EBITDA marža padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo vos 9,3 proc. antrajame ketvirtyje iki įspūdingų 20,1 proc. trečiajame ketvirtyje. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

III ketvirtį grupės koreguotas EBITDA sumažėjo 2,7 proc. iki 104,3 mln. EUR ir buvo 4,6 proc. mažesnis nei mes prognozavome, nes geresni Tinklų (+10,3 mln. EUR iki 60,2 mln. EUR) ir Žaliųjų pajėgumų rezultatai (+2,4 mln. EUR, iki 48,8 mln. EUR) buvo atsverti prastesnių Rezervinių pajėgumų rezultatų (-5,9 mln. EUR, iki 5,9 mln. EUR) ir padidėjusių nuostolių Sprendimuose klientams (-14,6 mln. EUR, iki -15,3 mln. EUR).Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Pusė (52 proc.) senos statybos daugiabučiuose gyvenančių lietuvių norėtų, kad jų namas būtų renovuotas, o dauguma (59 proc.) tarp svarbiausių naudų tobulinant būstą nurodo pinigų taupymą. Visgi 56 proc. žmonių nuvertina renovacijos poveikį šildymo sąskaitoms, kuris yra didesnis, nei daugelis mano. Tą atskleidė „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenys.

Kodėl mums taip sunku ir dažniausiai visai nesinori galvoti apie ateitį? Ypač, kai kalba pasisuka apie pensiją ir senatvę? Specialistai sako, kad tai visiškai natūralu, tačiau neefektyvu, ir nors esame sutverti koncentruotis į dabartį, tikrai galime pasirūpinti ir ateities finansais. Apie tai, kaip veikia mūsų smegenys, kokius įsitikinimus apie senatvę turime ir kokius įpročius galime išsiugdyti jau dabar, kad jaustumėmės kur kas užtikrinčiau dėl savo ateities, pirmojoje tinklalaidėje „Sveiki(,) finansai“ su gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu ir turinio kūrėja Rūta Ašvydyte kalbasi „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Aštuntoje „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Swedbank“ vyr. ekonomistė Greta Ilekytė aptaria naujausias Lietuvos būsto rinkos tendencijas ir jų pokyčius. Kodėl NT vis dar išlieka populiariausia investicijos forma, kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių ir Vakarų Europos kontekste? Ar NT grąža dar ilgai džiugins investuotojus? Apie tai ir dar daugiau – tinklalaidėje „Ilgai ir pelningai“

JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko. Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje ir Klaipėdoje šiek tiek padidėjo, o Kaune net šiek tiek sumažėjo. Tolimesnė perspektyva nėra pirkėjų pusėje – Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų kirpimo ciklui artėjant prie pabaigos, o kainų augimui įsibėgėjant, gyventojų galimybės įpirkti būstą laikysis žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Būsto įperkamumas Vilniuje taip pat išlieka žemiausias ir tarp Baltijos šalių sostinių. 

Net 64 proc. jaunų 18–29 metų suaugusiųjų Lietuvoje bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa.  Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau tyrimas atskleidžia kur kas kompleksiškesnį nerimo priežasčių paveikslą.

Trečiąjį ketvirtį grupės pardavimai parduotuvėse šoktelėjo 10,6 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 82,2 mln. EUR, augant apyvartai visose trijose šalyse. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

„Tallink“ pirmą kartą per septynis ketvirčius pranešė apie teigiamus pokyčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Trečiajame ketvirtyje koreguotas EBITDA išaugo 56,7 mln. eurų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir siekė 101,6 mln. eurų, viršydamas mūsų prognozę 18,8 proc. arba 16,1 mln. eurų. Šį rezultatą daugiausia siejame su didesniu pelningumu energetikos segmente ir „Tallink“ veikloje. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys. Komentuoja Šarlota Belazaraitė, „Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovė.

Bent 3 iš 4 šalies gyventojų kasdienėse situacijose jau galėtų apsieiti be grynųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šią tendenciją patvirtina ir banko duomenys – gyventojai vis rečiau gryninasi pinigus bankomatuose, sparčiau auga operacijų negrynaisiais skaičius ir apimtis, kuri sudaro vis didesnę dalį visų piniginių operacijų.