Verslas iš širdies

Simona Šimulytė jau daugiau nei keturiolika metų dirba su socialiniais verslais ir pastebi, kad naujus verslus kuriantys ar savo idėjomis besidalinantys jaunieji verslininkai organiškai įtraukia socialinės veiklos modelius į savo kuriamas veiklas. Kaip keičiasi įmonių kultūra ir ar noriai darbuotojai priima pokyčius, Simona pasakojo Viktorijai Urbonaitei.

Žaliakalnio bendruomenę Kaune sujungė „Pelėdų kava“. Kavai pagaminti giles surinko patys gyventojai. Įsitraukdami į organizuojamas ekskursijas, lankydami vietinius menininkus ir galėdami kalbėtis apie dalykus, kurie įdomūs bendruomenei, vietiniai žmonės atranda ne tik įdomias vietas Kaune, bet ir vieni kitus. Su bendruomenės kūrėjomis kalbėjosi Viktorija Urbonaitė.

Eglės Ostvalds gyvenime pirma atsirado sūrinė, o tuomet sugalvota, ką reiks ir pagal kokius receptus gaminti. Kokius iššūkius tenka spręsti kasdienėj veikloj ir kas labiausiai įkvepia ir džiugina, Eglė pasakojo Viktorijai Urbonaitei.

Kaune veikiančiame klube „Likimo draugai“ kasdien renkasi žmonės, sergantys psichikos ligomis. Čia juos pasitinkanti vadovė Jolanta Stankūnienė visus įtraukia į aktyvias veiklas, moko dirbti socialinėse dirbtuvėse. Daugeliui tai pirmas darbas jų gyvenime. Kuo gyvena klube besilankantys žmonės, domėjosi Viktorija Urbonaitė.

„Vilniaus Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė, kurdama ir augindama autistiškų žmonių bendruomenę, nuolat ieško būdų, kaip kiekvienam suteikti galimybę mokytis, atrasti savo mėgiamą veiklą, kuri suteiktų gyvenimui prasmę. Kaip sekasi bendruomenei, domėjosi Viktorija Urbonaitė

Beveik du tūkstančiai Vilniaus ir Kauno senjorų atsiliepė į kvietimą susitikti. Dalyvaudami projekte „Susitikim“ mokosi pažinti išmaniųjų telefonų paslaptis, sukasi šokių salėje, daro mankštas ir sako, kad renkasi švęsti gyvenimą. Ko labiausiai trūksta ir kuo džiaugiasi senjorai, domėjosi Viktorija Urbonaitė.

Mokytoja Eglė Stankūnaitė kasdien stebėdama kolegas ir žinodama, kokia mokytojų kasdienybė ir ko jiems itin trūksta, sukūrė saugią erdvę, kur galima kalbėtis apie problemas, gauti palaikymą ir bendrystę. Apie Mokytojų palaikymo ratus pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Jau dvyliktus metus Eglė Jokužytė kuria Taško istoriją. Susipažinusi su regos negalią turinčiais vaikais pamatė, kad jiems trūksta knygų ir žaidimų, kuriuos galėtų skaityti ir žaisti kartu su reginčiais ir taip atsirastų didesnė galimybė visus suartinti. Brailio raštu parašytos knygos su iliustracijomis ne tik padeda pažinti pasaulį, bet ir skatina kūrybiškumą ir vaizduotę.Kokių kasdienių atradimų nutinka ir kas Eglę Jokužytę įkvepia kurti, domėjosi Viktorija Urbonaitė

Susilaukusi dukros, Tija Šilė susidūrė su naujais pojūčiais ir jausmais, kuriais norėjo pasidalinti su kažkuo, kas panašiai gyvena. Norėdama padėti ne tik sau, bet ir kitoms moterims, Tija prieš trejus metus įsteigė "Mamos liniją", kad mamos galėtų bendrauti su mamomis, pasidalinti savo patirtimi. Kaip sekasi šiai linijai šiandien, domėjosi Viktorija Urbonaitė.

Ieškodama prasmingos veiklos, Indrė Grybauskienė sukūrė erdvę, kur vienoje vietoje galima rasti ir įsigyti Lietuvos vienuolynuose kurtus rankdarbius ir įvairius gaminius. Čia galima sužinoti ne tik kokie vienuolynai veikia, bet ir kokia veikla užsiima ten gyvenantys vienuoliai, o įsigyjant gaminius, prisidėti prie jų buities palengvinimo. Kalbina Viktorija Urbonaitė.

Viktorija Urbonaitė kviečia į Pažagienių kaimo bendruomenės namus. Čia aktyvios bendruomenės moterys ne tik sveikatinimo veiklų siūlo, bet ir sugalvojo, kaip tvariau ir ekonomiškiau kaimynams gyventi, užaugintas daržuose gėrybes ne išmesti, o mėgautis jomis visus metus.

Visi žino, kad labiausiai sušildo aromatinių žolelių arbatos puodelis. Paliūniškio kaime Milnoros Pšibišauskienės šeima žoleles ir vaistažoles augina, renka, paruošia, o jas perka ir vartoja žmonės visoje Lietuvoje. Kaip sekasi ekologiniam ūkiui ir ko ieško žmonės, pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Aktyvūs ramygaliečiai prieš 16 metų, norėdami atgaivinti miestelio kultūrinį gyvenimą, atidarė klubą „Savos erdvės", kur ne tik kepama duona, bet ir kasmet organizuojami keramikos simpoziumai. Apie vietą, kurią aplankę žmonės išeina laimingesni, pasakoja Laima Kiškienė ir Viktorija Urbonaitė.

Noras likti gyventi ir dirbti gimtajame Velžyje, po dešimties metų gyvenimo užsienyje, Vaidą Rapkevičių privertė gerai pasukti galvą ir paieškoti galimybių savo verslo pradžiai. Jau pradėjus dirbti, didžiausiu iššūkiu tapo klientų rato plėtimas. Apie verslą ir gyvenimą kalbino Viktorija Urbonaitė

Rita Juškytė įkvepia žmones su negalia ne tik šokti vežimėlyje, rasti savyje pasitikėjimo ir drąsos, bet ir toliau aktyviai gyventi, dirbti ir jaustis reikalingais. Apie šokio reikšmę ir prasmę kalbino Viktorija Urbonaitė.

Po visą Lietuvą keliaujančios dvi psichologės Vaiva Misiūnaitė ir Danutė Padelskaitė padeda vaikams ir paaugliams atsakyti į juos dominančius klausimus apie save, santykius, lytiškumą ar nerimą. Kokių netikėtų klausimų turi vaikai ir kas rūpi paaugliams, Tetos pasakojo Viktorijai Urbonaitei.

Pradėjusi dirbti su žmonėmis, turinčiais priklausomybių, Dalia Skunčikienė greit suprato, kad reikia būti kuo arčiau tokių žmonių ir dirbti ten, kur jie gyvena. Keisti gyvenimą galima tik žengus pirmą žingsnį. Kalbino Viktorija Urbonaitė.

Organizacijos „Laimingas žmogus“ įkūrėjos, pradėjusios savo veiklą nuo vestuvių ceremonijų, suprato, kad žmonėms svarbu sulaukti pagalbos ir palaikymo ne tik per vestuves, bet ir laidotuvėse. Kokios netikėtos situacijos nutinka ir kokios ceremonijos populiarėja, pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Prieš ketverius metus Ingai Jablonskei kilo mintis, kad moterims reikia tokio universiteto, kurį galėtų lankyti nuotoliu, nepriklausomai, kuriame pasaulio krašte jos gyvena. Universitete moterys gauna naujausias mokslo žinias, tobulina savo profesinius įgūdžius ir atranda visiškai naujas veiklas. Su Inga Jablonske kalbėjosi Viktorija Urbonaitė.

Antakalnio bendruomenę subūrė noras visiems kartu Sapiegų parke auginti agurkus ir pomidorus, o aktyvių bendruomenės narių įkurta „Miesto laboratorija“ visus metus kviečia į svečius ne tik šeimyninių pusryčių, bet ir organizuoja daug renginių, palaiko įvairias iniciatyvas.Kalbėjosi Viktorija Urbonaitė.

Žinios apie tekstilės pramonę ir drabužių perteklių beveik kiekvienuose namuose, paskatino Viktoriją Nausėdę sukurti mados perpardavimo ir mainų platformą TEXTALE, kad kuo didesnė naudotos tekstilės dalis vėl grįžtų į vartojimą ir būtų pratęsta dėvimų drabužių istorija. Pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Šiuo šventiniu laikotarpiu visoje Lietuvoje jaukiuose namuose, ant šventinių stalų uždegta 80 tūkstančių žvakių, kurias išliejo Carito žvakių dirbtuvėse dirbantys žmonės. Apie žvakes ir žmones, radusius ne tik darbą, bet ir šilumą dirbtuvėse, pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Tekstilininkės Laura Pavilonytė - Ežerskienė ir Ieva Šlekytė - Gasiūnienė viename Vilniaus senamiesčio kiemelyje atidarė studiją - galeriją „Balta balta“, kurią atranda ir žavisi jos originalumu turistai net iš Japonijos. Kiemelyje buriasi ne tik menininkai, bet ir bendraminčiai, o kartu gimsta projektai, organizuojami renginiai, įsitraukia vis daugiau žmonių, kuriems įdomi miesto istorija ir spalvingos asmenybės, gyvenusios įvairiais laikmečiais Vilniuje.

Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA vadovė Jurgita Kuprytė pastebi, kad vis daugiau įmonių įdarbina žmones su negalia. Vienos organizacijos veiksmas paskatina kitus ir taip kuriamas pokytis visuomenėje. Kalbina Viktorija Urbonaitė.

Šimtas „Senjorų pasaulio“ narių kartą per savaitę renkasi į nuotolines paskaitas, kur klausosi lektorių, mokosi užsienio kalbų, dalyvauja įvairiose iniciatyvose. Anot „Senjorų pasaulio“ įkūrėjos Vidos Greičiuvienės, galima vienam pačiam apsikrauti knygomis ir jas skaityti, bet kur kas smagiau, kai yra erdvė, kurioje gali rinktis senjorai, gyvenantys bet kuriame pasaulio kampelyje ir visus vienija bendras noras – sužinoti ir išmokti kažko naujo. Pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Didelę socialinio darbo patirtį turintis anykštėnas Gytis Baltrūnas ėmėsi veiklos, kuria nori parodyti, kad žmonės iš socialinių įstaigų, globos namų ar turintys negalių yra savarankiškesni ir daugiau galintys nei mums atrodo. Kokiomis veiklomis užsiima Gytis ir jo kolegos, domėjosi Viktorija Urbonaitė.

Dirbdama socialinį darbą ir bendraudama su kaimų ir mažų miestelių gyventojais, Lina Palčinskienė matė, kad daugumai jų reikia ne tik darbo, bet ir socializacijos. Kaip pavyko suburti žmones ir įdarbinti juos atokioje vietovėje, pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Anykščių rajone, Gerkonių vienkiemyje ramybę, saugumą ir naujo gyvenimo galimybes randa įvairių negandų paliestos moterys. Kaip jos ateina į šiuos namus ir su kokiomis istorijomis, pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Viktorija Urbonaitė kviečia keliauti į Ežerėlį, kur gyvena aktyvi ir susitelkusi bendruomenė. O kad veiklos turėtų ne tik jaunimas, bet ir senjorai, atidaryti sveikatos namai, kuriuose apsilanko ir aplinkinių miestų gyventojai.

Vienas Marinos rankomis numegztas megztinis Prienuose davė pradžią verslui, kur suteikiama galimybė užsidirbti net neišeinant iš namų, o taip pat išpildomos slapčiausios svajonės. Sandra Pangonytė dalinasi, nuo ko prasidėjo The Knotty Ones ir kaip trys draugės sukūrė megztinių įmonę, jau žinomą visame pasaulyje. Apie tai pasakoja Viktorija Urbonaitė.

Viktorija Urbonaitė kviečia į Chatą, kurią savo namais vadina į Lietuvą atvykę pabėgėliai ar iš įkalinimo įstaigų išėję žmonės. Kodėl svarbūs tokie namai ir kaip apsigyvenimas juose padeda toliau integruotis visuomenėje ir tapti savarankiškais, pasakoja čia dirbančios Inga Rancova ir Žydrūnė Ilgarūbytė.

Kaip Vilniuje veikiantis salotų baras Mano Guru padeda integruotis darbo rinkoje žmonėms, kurių gyvenimai buvo susiję su priklausomybėmis ar nusikaltimais? Apie tai Viktorija Urbonaitė kalbėjosi su baro vadove ir ten dirbančiais žmonėmis.

Viktorija Urbonaitė pakvietė pokalbiui Our Pocket Hero verslo įkūrėją Simoną Koncytę ir vieną pirmųjų klienčių Sigitą Gavorkienę. Moterys pasidalino, kas svarbu cukriniu diabetu sergantiems vaikams ir kaip Simonos kuriami ir siuvami rūbai keičia jų kasdienybę.

Šį kartą Viktorija Urbonaitė kalbina socialiniame restorane „Pirmas blynas“ dirbančius žmones. Lietuvoje apsigyvenusio olando svajonė – sukurti vietą, kur galėtų dirbti žmonės, turintys specialiųjų poreikių, įgyvendinta ir po įvairių išbandymų sėkmingai gyvuoja. Keičiasi ir visuomenės požiūris.

Keliaujame į Mažeikių rajoną, Pavirvytės dvarą. Dvaro savininkas Antanas Naujokas, žinodamas, kad visame regione nėra kino teatro, įkūrė keliaujantį kiną, kurio pažiūrėti renkasi bendruomenė, skatinamas tarpusavio ryšio palaikymas.

„Verslo iš širdies“ rubrikos kūrėja Viktorija Urbonaitė kviečia į Orius namus. Tai savarankiško gyvenimo namai, kuriuose įsikūrę senjorai, kurių gyvenimai pilni istorijų, netekčių, praradimų, bet, net ir sulaukus garbingo amžiaus, gali viskas pasikeisti. Kviečiame pasiklausyti.

LRT RADIJO eteryje startuoja nauja rubrika „Verslas iš širdies“. Viktorija Urbonaitė kalbina kuriančius socialinius verslus Lietuvoje, domisi jų veiklomis, dalinasi atradimais.Pokalbis su modelių ir pranešėjų, turinčių negalią, agentūros „Hero talents“ įkūrėja Ema Navickiene ir joje aktyvią veiklą vystančiomis Indre Kručaite ir Roberta Orlauskaite. Merginos sako, kad vienas iš svarbiausių tikslų, modelių, turinčių negalią ar kitus kūno ypatumus, įtraukimas į pasirodymą reklamose, aktyvų dalyvavimą viešuose pasirodymuose, konferencijose, mokymuose.