90-ųjų tranzicija. Kaip praplėsti pasakojimą? | NYLA Feature

Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis šiemet liko neišnaudota proga refleksijai – dėmesį nuo istorijos perėmė viruso sukeltas nerimas dėl ateities. Gyvenimui karantine tapus nauja norma, šiame „Nyla“ podkasto epizode kviečiame atsigręžti į istoriją ir geriau suprasti tranziciją iš sovietinio pasaulio į nepriklausomybę. „Žmonės, kurie išgyveno tą virsmą – manau jiems galima statyti paminklą“, – sako viena epizodo pašnekovių, Vilniaus lenkė Božena Miežonis. Būdama paauglė ji padėjo tėvams dirbti Gariūnų turguje. Prekyba jie, inžinieriai, turėjo užsiimti kai nepriklausomybės pradžioje buvo atleisti iš darbo – galimai dėl savo tautybės. „Atsimenu, prie jų turguje stovėjo dirigentai, kiti inžinieriai. Ir visi buvo ne lietuviai.“ Nei Božena, nei jos tėvai nenorėtų grįžti į sovietmetį – jie priėmė pokyčius kaip neišvengiamą procesą ir stengėsi jame išlikti. Bet daliai žmonių nepavyko. Anot 2016 m. Rytų Europos studijų centro paskelbto tyrimo, ketvirtadalis žmonių Lietuvoje sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Tranzicijos periodo naratyvas sukurtas per visuomenės vienybės vaizdinius – Baltijos kelią, Sąjūdžio mitingus, Roko maršus, laikotarpio sudėtingumą nukeliant į antrą planą. Kaip naratyvą praplėsti, išlaikant demokratiškos Lietuvos, kaip vertybės, idėją? Kviečiame išgirsti audiopasakojimą. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/90-uju-tranzicija-kaip-praplesti-pasakojima/ Palaikykite podkastą: https://www.patreon.com/NanookMultimedia Epizodo partneriai: Atviros Lietuvos Fondas