Ar galime Lietuvos sezoną pakartoti kitur? Kritika kovai su grafičiais ir Nobelio premijai

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė