Ar kam nors rūpi, kad moksleivių savaitinis mokymosi krūvis didesnis nei suaugusiųjų?

Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.