Ar sugrąžintas iš nebūties mamutas būtų laimingas XXI amžiuje?

Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu.Ved. Aurimas Švedas