Atrask Lietuvą 2014-09-20 15:03

Šiluva, mažas miestelis Raseinių rajone, Lietuvos piligrimų šventovė, per atlaidus pritraukia daugybę tikinčiųjų iš visų Lietuvos kraštų. Čia Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai švenčiami daugiau kaip penkis šimtus metų. Vadinamasis Lietuvos Lurdas – viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas bažnyčios. 1991 metais rugsėjo 8 dieną Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius Lietuvą patikėjo Šv. Marijos globai.Šiluva yra ta vieta, kurioje kalbama apie dvasingumą, pamaldumą, šiuolaikinį žmogų, kunigams metamus iššūkius.Apie Šiluvos atlaidų fenomeną, iššūkius kunigams Kauno arkivyskupijos metropolitas Sigitas Tamkevičius sako: „Esame mirties kultūros apsuptyje, kai dominuoja tik pinigai, nauda, hedonizmas, malonumai. Tokia kultūra dvasiniams dalykams nėra palanki, nėra palanki ir religijai. Todėl kunigai dažnai gali jaustis kaip vieniši kariai savo bendruomenėje... Tokia aplinka kunigo tarnystei yra didelis iššūkis. Jis turi būti tikrai pasišventęs savo tarnystei. Kitaip kunigas turėtų jaustis labai prastai.“Šiluvos parapijos klebonas Erastas Murauskas, turintis fiziko matematiko išsilavinimą ir 10 m. projektavęs pastatus, kritiškai vertina tuos, kurie netiki ar abejoja stebuklais bei šventumu: „Žinote, mane užknisa tas mokslinis sektantizmas. Mes galvojame, kad sektantizmas gali būti tik religinis. Kiek mokslininkų yra sektantų, sukčių, apgavikų!? Tai yra bjauru. Kas netiki, tegu atvažiuoja ir įsitikina, patyrinėja. Bet tai daro sąžiningai.“Vienuolė sesuo Modesta apie Šiluvos sakrališkumą kalba: „Ir ne koks kunigas ar vyskupas pasakė, kad čia bus šventa vieta ir žmonės patirs malones. Ne. Viskas atėjo per paprastus žmones, piemenukus. Šiluva – Dievo duotas ženklas. Šioje vietoje Dievas lietuviams yra maloningas.“