Atrask Lietuvą. Ne Čičinsko kepsnys garsins Panevėžio vardą

„Industrinis turizmas populiarėja visame pasaulyje. Žmonės ieško naujų, unikalių patirčių. Ilgai galvojome, kaip, turizmo prasme, apibūdinti Panevėžį. Atsigręžėme į senąją pramonę“, – sako turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.Kūrėjams Vaidai Andrijauskaitei ir prancūzui Danui Hermouet pramoninės erdvės yra ne tik vieta, kurioje jie eksponuoja savo darbus, bet ir įkvėpimo šaltinis. Pavyzdžiui, fotografijų parodą „Vandens veidas“ menininkai iškabino po žeme esančiame ir nenaudojamame „Aukštaitijos vandenų“ rezervuare, kuriame tvyro ypatinga ir galerijai neįprasta atmosfera. Menininkai rodo nematomą vandentiekio darbuotojų gyvenimą ir kviečia panevėžiečius atrasti naują erdvę.Kitas Vaidos ir Dano projektas – „Dabarties ekranas“. Panevėžyje veikusios įmonės “Ekranas“ teritorijoje dalis pastatų sienų pasipuoš freskomis. Fotografijose atsiskleis ne gamyklos, o kažkada joje dirbusių žmonių istorijos.Pirmą kartą Panevėžyje reziduosiantis prancūzų fotomenininkas sujungs mokslą, pramonę ir meną. D. Hermouet  vystys alternatyvius metodus kurti fotografijas. Jis naudos miesto pramonės įmonių produkciją: lino atraižas, stiklą, krakmolą, varškę. Fotomenininkas Panevėžyje dalysis savo patirtimi ir kūrybos procesu su miesto bendruomene, vietos menininkais, jaunimu.Svajūnas Mikeška, „Aukštaitijos vandenų“ darbuotojas, pritaria minčiai, kad vis daugiau pramonės įmonių atvertų duris kultūrai.Apie savo veiklas pasakos bendrovės „Panevėžio stiklas“ gen. direktorius Gintaras Petrauskas, buvusio mėsos kombinato valgyklos savininkė Zita Tolvaišienė ir aludarė Asta Briedienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė