Auditas: pusė užsieniečių vaikų Lietuvoje nepasiekia lietuvių kalbos minimumo

Lietuva deklaruoja užsieniečių integraciją, bet realybė rodo kitką: tik 44 proc. užsieniečių mokosi mūsų šalies mokyklose dėstomąja lietuvių kalba. O daugiau nei pusė - 56 proc. - ugdomi kitomis kalbomis, dažniausiai - rusų kalba. Kai kuriose savivaldybėse valstybine lietuvių kalba mokosi tik kiek daugiau nei dešimtadalis visų užsieniečių. Štai Klaipėdoje ir Visagine dėstomąja lietuvių kalba mokosi vos 13 proc. visų užsieniečių moksleivių, Trakų rajone – 21 proc., Vilniaus mieste – 28 proc., Kauno mieste - 36 proc. Toks ugdymo modelis, kai užsieniečiai mokosi ne priimančios šalies kalba, kaip pastebi tarptautiniai ekspertai, gilina atskirtį ir lėtina integraciją.Be to, kaip parodė praėjusių metų gale pristatytas Valstybės kontrolės auditas, daugumoje mokyklų net nevertinama, ar užsieniečiai vaikai po vadinamos adaptacijos iš tikrųjų išmoko valstybinę kalbą.Viso to pasekmės akivaizdžios – daugiau nei pusė užsieniečių abiturientų nepasiekia minimalaus lietuvių kalbos pasiekimų lygio.Dar rimtesnė problema – valstybė neturi aiškių duomenų, kaip buvo panaudoti dešimtys milijonų eurų, skirtų užsieniečių moksleivių ugdymui. Nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Nacionalinė švietimo agentūra, kaip pastebi valstybės auditoriai, nežino, ar šios lėšos iš tiesų padėjo užsieniečiams vaikams išmokti lietuvių kalbą ir integruotis.Kaip išbristi iš šios pelkės?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Rasa Pupeikytė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė, ir Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė