Be mokyklos išgyveno tik metus, sugrįžo, nors pokyčių nėra – su mokytoju Aliumi Avčininku

Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net pas tuos pačius mokinius, kurie dabar dvyliktokai. Sako, jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai, chaoso tik daugiau. Įtraukiajam ugdymui nepasirengta, vadovėlių trūksta, atlyginimų perskaičiavimo tvarka nulėmė, kad po pernai 20 procentų pakilusio atlygio, šiemet beliko 5-i, vadinasi, lyginant su pernai metais, sumažėjo 15 procentų, kalbėti apie visapusiškos asmenybės su vertybėmis, pasaulėžiūra ugdymą net neverta. Alius neslepia, kad tebėra įsimylėjęs Salomėjos Nėries eiles ir jas deklamuoja mintinai, o mėginimus ištrinti istorijos „juoduosius faktus“ vadina savęs apvaginėjimu.Ved. Nemira Pumprickaitė