Dėl ko pirmasis Kanų kino festivalis baigėsi po vienos filmo peržiūros?

1946-taisiais, rugsėjo 20-tąją Prancūzijos Rivjeroje esančiame Kanų kurorte prasideda pirmasis kasmetinis Kanų kino festivalis. Festivalis turėjo debiutuoti anksčiau, tačiau sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Venecijos kasmetinis kino festivalis buvo rangiamas jau nuo 32-ųjų. Iki 1938-tųjų šis kino festivalis tapo fašistinės ir nacistinės propagandos priemone: Benito Musolinio Italija ir Adolfo Hitlerio Vokietija diktavo filmų pasirinkimą ir tarpusavyje dalijosi prizus. (Tai ko čia stebėtis, kad filmą apie nekaltus rusų kareivėlius įtraukė į šiemetinę programą). Pasipiktinusi Prancūzija nusprendė surengti alternatyvų kino festivalį 1939 metų rugsėjo 1-20 dienomis Kanuose. Renginys turėjo vykti kurortinio miesto, esančio į pietryčius nuo Nicos, kazino. Buvo atrinkti filmai, o jų kūrėjai ir žvaigždės ėmė rinktis Kanuose. Tarp amerikiečių atrinktų filmų buvo „Ozo šalies burtininkas“. Prancūzija pasiūlė „Nigerietį“, o Lenkija - „Juodąjį deimantą“. Sovietų Sąjunga atvežė filmą „Rytoj prasidės karas“. Tai buvo labai pranašiška. Rugsėjo pirmosios rytą, festivalio pradžios dieną, Hitleris įsiveržė į Lenkiją. Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė įsakė paskelbti visuotinę mobilizaciją, o Kanų festivalis buvo atšauktas vos po vieno filmo peržiūros: Vokiečių kilmės amerikiečių režisieriaus Williamo Dieterle'io „Notre Damo kupriukas“.Ved. Julius Juchnevičius