Dešimt balų. Ar ir toliau mokysime vaikus akademinius sunkumus dėti į grabus, laidoti mokyklos kieme, o pavasarį iškasus sudeginti?

„Kiekvienas mokinys užrašo ant atskiro lapelio, kas jam kelia mokymosi baimę ir įdeda į dėžutę – „karstelį“. Tada mokiniai kuria antkapinį paminklą savo baimei. Ant paminklo turi būti epitafija, tai yra antkapio įrašas mirusiojo garbei. Baigiantis pamokai einame į lauką ir palaidojame dėžutę su mūsų didžiosiomis baimėmis.Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas", - taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.Ved. Jonė Kučinskaitė