Dešimt balų. Europos kalbų nemokėjimas – kliūtis tiesioginėms užsienio investicijoms

Specialistų, gebančių kalbėti dviem užsienio kalbomis stygius stabdo tiek tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, tiek riboja mūsų šalies verslų galimybes įeiti į kitų šalių rinkas. Tai akcentuoja vis daugiau Lietuvos verslo atstovų. Jie pastebi, kad mūsų šalies švietimo sistema geba paruošti arba gerą inžinierių, technologą, sveikatos, logistikos, pardavimų ar kitos srities specialistą arba gerą filologą. Bet gerų specialistų, kurie be anglų kalbos gebėtų C1–C2 (tai yra gimtakalbio) lygiu susišnekėti lingua franca (labiausiai Europoje ir pasaulyje negimtakalbių naudojamomis) kalbomis yra vienetai.Verslininkai akcentuoja antrosios lingua franca kalbos kokybiško mokymo mokyklose būtinybę. Primename, kad, nors, kaip rodo Eurostat duomenys, Lietuvos gyventojai moka daugiausia užsienio kalbų iš visų europiečių – net 95 proc. lietuvių kalba bent viena užsienio kalba, paaiškėjo, kad didžiuma jų (63 proc.) susišneka tik rusiškai. Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, net 75 proc. Lietuvos moksleivių (2021–2022 m. m.) kaip antrosios kalbos mokėsi rusų. Ką siūlo verslo atstovai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu?Diskutuoja: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė ir analitikė, projekto „Kurk Lietuvai“ bendraautorė Gabija Kajėnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė