Dešimt balų. Kaip sekasi gimnazijoms laikytis rekomendacijų mokytis vaikus viename kabinete?

Mokslo metų išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, operacijų vadovo ir grupės specialistų nurodymais besiremiančiose rekomendacijose mokykloms nurodė, kad visi mokiniai turi mokytis tose pačiose klasėse. Tai mokytojai dalykininkai turėtų vaikščioti po kabinetus. Bet štai 11–12-okai bendrai mokosi tik lietuvių kalbos, matematikos ir (pogrupiais) anglų kalbos. Visos kitos pamokos yra individualios, besiremiančios vadinamu individualiu ugdymosi planu. Kai kuriose gimnazijose yra po 350–500 individualių ugdymosi planų, nes mokinių pasirinkti A ir B lygiu mokytis dalykai nesutampa. Mat III–IV-oje gimnazijos klasėse iš esmės nebėra klasių ir bendraklasių: kiekvienas vaikas mokosi to, kokį dalykų portfelį susidėliojo. Geresnė padėtis tik ištuštėjusiose regionų mokyklose, kuriose yra laisvų kabinetų ir mokyklų administracijos turi pakankamai pakaitinių kabinetų. Kai kuriose regionų mokyklose planuojama vieną kabinetą skirti vienos klasės mokymuisi, o kitą – pertraukoms. Bet miestuose, ypač Vilniuje, Kaune yra tokių mokyklų, kur vaikai netelpa ar net mokosi keliomis pamainomis.Kaip mokyklų administracijoms sekasi vykdyti valdžios vyrų imperatyvias rekomendacijas? Kiek mokyklų vadovai planuoja vadinamų kontaktinių (gyvų) pamokų, kiek nuotolinių, kiek įrašytų? Kaip mokyklos spręs krizines situacijas, jei susirgs mokytojas, kuriam nėra pamainos, o ir ką darys mokyklų administracijos tai atvejais, kai mokytojas dirba ne vienoje, o kelete mokyklų, kurių vienoje įvyks Covid–19 protrūkis? Kiek mokyklos yra parengusios planų A, B, C? Ar mokyklų administracijoms tikrai viskas aišku ar jos gavo aiškias koordinuojančių ministerijų rekomendacijas?LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.Ved. Jonė Kučinskaitė