Dešimt balų. Kas lemia, kad iš kai kurių studijų nubyra nuo keliolikos nuošimčių iki pusės studentų?

Studijų kokybės vertinimo centro studijų krypčių kokybės matavimo įrankis rodo, kad per pirmus studijų metus 2022-2023 m. m. iš kai kurių universitetinių studijų krypčių nubyrėjo daugiau nei pusė studentų. Bene daugiausiai - 59 proc. - iš vadybos Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos sporto universitete - 47 proc.Kitos studijų kryptys, iš kurių per pirmuosius studijų metus nubyrėjo daugiausia studentų, tai: biotechnologijos (43 proc.) Vytauto Didžiojo universitete, politikos mokslai (37 proc.) Europos humanitariniame universitete, menotyra (35 proc.) Vilniaus dailės akademijoje, vertimas (33 proc.) Vilniaus universitete, transporto inžinerija (29 proc.) Kauno technologijos universitete, socialinis darbas (29 proc.) Klaipėdos universitete, genetika (27 proc.) Lietuvos sveikatos mokslų universitete, informacijos sistemos (25 proc.) Vilnius tech universitete.Tiesa, vėlesniuose bakalauro studijų kursuose mažėja nubyrėjimas.Vis dėlto antrojoje (magistrantūros) studijų pakopoje per pirmus studijų metus yra stebimas dar didesnis studentų iškritimas.Kas lemia tokį didelį nubyrėjimą jau pirmaisiais studijų metais – dėstytojų reiklumas, principingumas ir net priekabumas ar pirmakursių nepasirengimas studijoms? O gal yra kitų nematomų veiksnių?Diskutuoja Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Vilnius tech universiteto studijų prorektorė, bei Simona Pilkienė, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė.Ved. Jonė Kučinskaitė