Dešimt balų. Ko jaunuoliai negauna Lietuvos aukštosiose mokyklose?

Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai, išanalizavę bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas duomenis, atkreipė dėmesį, kad dalis geriausių šių metų abiturientų pasirinko studijas ne Lietuvos, o užsienio universitetuose. Be to, į užsienį patraukė ir dalis ankstesnių metų abiturientų, kurie dėl pandemijos buvo nusprendę niekur nestudijuoti ir buvo pasiėmę vadinamus laisvus nuo studijų metus, per kuriuos arba mokėsi kitų užsienio kalbų, arba dirbo.Ko ieško jaunuoliai kitų šalių aukštosiose mokyklose? Ar visiems šiemet buvo paprasta susitvarkyti stojimo į užsienio šalių universitetus dokumentus? Kokios atsirado naujos populiarios studijų šalys po to, kai dėl BREXIT studijos Jungtinėje Karalystėje tapo sunkiau pasiekiamos? Kokios studijų programos išpopuliarėjo po pandemijos? Kaip užsienio studijų rinką veikia karas Ukrainoje? Kiek tiesos esą daugėja jaunuolių, kurie, pamatę, kad užsidarius galimybei išvykti studijuoti į JK, nėra daug šalių, kurios siūlytų jų norimas studijuoti programas anglų kalba, pradeda mokytis kitų Europos kalbų: vokiečių, prancūzų, ispanų, italų ir netgi ima laisvus metus, kad išmoktų šių kalbų ir tik tada renkasi studijas užsienyje?Diskutuoja: edukacinės bendrovės „Kalba“ studijų vadovas Paulius Jakuitis ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė