Dešimt balų. Ko nežino šiųmečiai vienuoliktokai apie priėmimo į universitetus sąlygas?

Šį penktadienį pajūryje renkasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Posėdis žada būti itin karštas. Pagrindinis klausimas, ar sutikti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtu projektu - Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti asociaciją (LAMA BPO) perduoti ministerijos įsteigtai naujai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“. LAMA BPO įsteigė patys universitetai, bet ši asociacija iki šiol buvo finansuojama daugiausia ministerijos iš ES paramos projektų lėšų. Daugumos universitetų atstovų nuomone, ministerijos ketinimai LAMA BPO perduoti ministerijos įsteigtai naujai įstaigai yra kišimasis į universitetų autonomiją, todėl pastarasis valdybos posėdis buvo itin audringas.Kiek šis galimas pokytis turėtų įtakos stojantiesiems bei kaip keisis kitos priėmimo į universitetus sąlygos tiek šiųmečiams dvyliktokams, tiek būsimiems abiturientams, šiųmečiams vienuoliktokams, pasirinkusiems laikyti A arba B lygio matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminus? Ar aukštoji mokykla bus „pasiekiama“ tiems, kas nebus išlaikę 3 brandos egzaminų? Koks gimnazijos baigimo atestatas jau po dvejų metų suteiks galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje, o koks - tik profesinėje? O ir kokie kiti nauji stojimo reikalavimai laukia būsimų abiturientų?LRT radijuje diskutuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė, Mykolo Romerio universiteto vicerektorė dr. Regina Valutytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas aukštojo mokslo (studijų) klausimais Andrius Zalitis.Ved. Jonė Kučinskaitė