Dešimt balų. Kodėl atidėliojamas sprendimas mokyti retesnių antrųjų užsienio kalbų nuotoliniu būdu?

Regionų švietimiečiai siūlo švietimo politikos formuotojams nebeatidėlioti sprendimo formuoti nuotolines klases (grupes) visoje Lietuvoje ir tokiu būdu suteikti mokiniams galimybę mokytis net ir itin retų užsienio kalbų. Kai kurių savivaldybių atstovai akcentuoja, kad būtina jau dabar suteikti mokiniams galimybę greta pirmosios (paprastai anglų kalbos) ir ketinamos plėsti (antrosios užsienio kalbos) vokiečių bei prancūzų kalbų pasiūlos, siūlyti ir kitų lingua franca ar net ir egzotinių kalbų mokymą nuotoliniu būdu.Štai Ignalinos rajono Švietimo ir kultūros skyriaus specialistai parengė siūlymų paketą, kuriame akcentuojama, kad nors mažose gimnazijose, ypač regioninėse nėra galimybių ir resursų pritraukti retesnių kalbų mokytojų, bet „šalies lygmeniu tikrai susiformuotų norinčiųjų grupės ir ispanų, ir korėjiečių, ir mandarinų ar bet kokiai kitokiai kalbai mokytis“. Šiuo metu, anot savivaldybių švietimo specialistų, to daryti negalima, nes teisės aktuose nenumatytas mechanizmas, kaip perskirstyti tarp mokyklų mokymo lėšas, kai vienoje grupėje mokosi kelių savivaldybių mokyklų mokiniai. „Bet šiais laikais, kai pasaulis vis labiau globalus, apsiriboti baigtiniu ir trumpu galimų rinktis užsienio kalbų sąrašu – tiesiog nepadoru“, – akcentuoja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė.Jos žodžiais, antrą ar trečią užsienio kalbą mokiniams reikėtų leisti rinktis ne iš mokyklos ar savivaldybės, o iš šalies lygmeniu siūlomo užsienio kalbų sąrašo ir formuoti nuotolinio ugdymo grupes visos šalies mokiniams. „Vaikai tikrai apsidžiaugtų, gavę įvairesnes pasirinkimo galimybes“, – įsitikinusi R. Gasiukevičienė.Priminsime, kad pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 2 klasės, o antrąją – nuo 6 klasės. Antroji užsienio kalba yra privaloma mokytis iki 10 klasės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia, kad nuo kitų, tai yra 2023--2024 mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, kaip ir numatyta ugdymo programose, o nuo 2024--2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.Kol kas mokyklose dirba per mažai vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų, todėl, kaip teigiama ŠMSM pranešime žiniasklaidai, ministerija skatina mokyklų bendradarbiavimą ir siūlo išmėginti organizuoti jungtines nuotolines užsienio kalbų pamokas. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.Ko reikia, kad nuotolinis retų užsienio kalbų mokymas taptų realybe Lietuvos mokyklose?Dalyvauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studijų prodekanė dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri.Ved. Jonė Kučinskaitė