Dešimt balų. Kodėl dalis mokinių ir mokytojų nebemato prasmės grįžti į mokyklą?

Didžiuma šalies pradinukų vėl grįžo mokytis į mokyklas, nuo šio pirmadienio gyvai vyksta pamokos ir daugumai šalies abiturientų. O kitą savaitę į mokyklas turėtų grįžti ir 5-11 klasių moksleiviai. Bet grįš mažuma. Kodėl?Po to, kai Vyriausybė delegavo savivaldybėms mokinių sugrąžinimo į mokyklas tvarką, dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų ir pedagogų ėmė kratytis deleguotos lyderystės. Dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų nenorą ieškoti būdų, kaip saugiai grąžinti mokinius į mokyklas, pagrindė mokinių bei tėvų apklausomis.Daugelio senos demokratijos šalių ekspertai laikosi priešingos nuostatos: vaikams ir paaugliams mokytis nuotoliniu būdu daugiau nei 2 mėnesius yra pavojinga, nes, jei jie yra izoliuoti nuo bendraamžių daugiau nei 6 mėnesius, gali prasidėti rimti psichoemociniai sutrikimai, kuriems gydyti ateityje prireiks daug laiko bei lėšų.Kiek mūsų pedagogai bei mokyklų administracijos ir savivaldybės ruošėsi mokinių grįžimui į mokyklas? Kodėl dalis mokinių, jų mokytojų ir mokyklų administracijų nebenori šiais metais grįžti į kontaktinį ugdymą? Ar tikrai buvo būtina grąžinti vaikus į mokyklas, kai iki mokslo metų pabaigos teliko vos keletas savaičių? Kokios yra užsitęsusio nuotolinio ugdymo pasekmės vaikų ir paauglių psichikos sveikatai? Kodėl pasaulio psichologai ir psichiatrai akcentuoja, kad vaikams ir paaugliams yra pavojinga būti saviizoliacijoje daugiau nei du mėnesius?Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto profesorė, psichologė Roma Jusienė bei Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.Ved. Jonė Kučinskaitė