Dešimt balų. Kodėl Lietuvos banko ekonomistai muša pavojaus varpais dėl lietuvių (ne)išsilavinimo.

Šiandieniniai studentai ir moksleiviai jau netrukus gali patirti tai, ką reiškia gyventi iš pašalpos. Apie tai kalba tiek pasaulio šalių lyderiai, tiek mūsų šalies ekonomikos, finansų ir švietimo ekspertai. Grėsmę kelia tai, kad jau per ateinantį dešimtmetį apie 50 proc. visų darbo vietų bus automatizuotos. Ir tai bus ne tik tie darbai, kuriuos šiandien atlieka žmonės, kurie turi menką ar neturi jokios kvalifikacijos, bet ir tokie darbai, kuriuos atlieka darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu (arba darbai, kuriuos dirba vadinama vidurinioji klasė). Jau po dešimtmečio 9-iose iš 10-ies darbo vietų reikės skaitmeninių įgūdžių, tačiau šiandien vos 44 proc. (visų 16–74 metų) europiečių skaitmeniniai gebėjimai siekia vidutinį lygį. Be to, nors šiuo metu jauni žmonės sudaro 17 proc. pasaulio gyventojų, net 40 proc. visų jaunų žmonių yra bedarbiai. O viena pagrindinių minčių nuskambėjusi šiemetiniame Pasaulio ekonomikos forume buvo ta, kad per ateinantį dešimtmetį darbuotojai turės išmokti naujų įgūdžių (daugiausia tai technologinių įgūdžių) bei persikvalifikuoti, kad galėtų toliau dirbti ligšiolinėse pareigose arba, pagal įgytą specialybę. Kitu atveju, jiems teks imtis darbų, kuriuos šiandien atlieka menkos kvalifikacijos žmonės arba net ir gyventi iš socialinių išmokų. Deja, kol kas mūsų moksleiviai negirdi šių pranešimų. Kodėl? Ką daryti? Ir kaip derėtų keisti švietimą? Ved. Jonė Kučinskaitė.