Dešimt balų. Kodėl nesiseka pritraukti norinčių būti mokytojais?

Tam, kad pakeistume mokytojus, kasmet paliekančius mokyklą dėl suprastėjusios sveikatos arba išeinančius į pensiją, reikėtų kasmet parengti nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. pedagogų. Dar kone kita tiek reikėtų parengti jaunų mokytojų, kad būtų užpildytos jau dabar trūkstamos darbo vietos.Bet, kaip po pirmojo priėmimo etapo skaičiuoja pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų atstovai, veikiausiai, ir šiemet priimtųjų per abu priėmimo etapus skaičius tesieks apie 1 tūkst. Tiesa, kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, realiai į mokyklas ateina dirbti tik apie 40 proc. visų baigusiųjų pedagogikos studijas.Antra vertus, norinčiųjų šiais metais rinktis pedagogiką tarsi buvo ir daugiau, bet paaiškėjo, kad jų gimnazijos baigimo rezultatai neatitinka nustatytos balo kartelės ar kitų slenkstinių reikalavimų, reikalingų studijuoti aukštosiose mokyklose.Tad, kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šiandien ir rytoj skelbiamas papildomas motyvacijos vertinimas norintiems rinktis mokytojo profesiją jaunuoliams.Be to, primenama, kad trūkstamiausių pedagogikos specialybių, į kurias priėmimas neribojamas, studentams numatytos specialios 299 eurų per mėnesį stipendijos. Trūkstamiausiomis specialybėmis vadinamos: matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalbos ir literatūra, pradinis ugdymas bei specialioji pedagogika.Ar papildomas motyvacijos vertinimas padės pritraukti daugiau stojančiųjų antrajame etape? Kokių specializacijų mokytojų teiraujasi aukštosiose mokyklose bendrojo ugdymo mokyklų vadovai? Bei ką siūlo patys aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus atstovai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė, profesorė Lina Kaminskienė ir Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė.Ved. Jonė Kučinskaitė