Dešimt balų. Netrukus net ir istorikais neketinantys tapti abiturientai privalės „iškalti“ 371 istorijos asmenybę, 629 sąvokas, 245 istorini

Tą aptiko būsimą 11-12 klasių istorijos programą analizuojantys istorikai. Jų žodžiais, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tik žodžiais deklaruoja, kad naujosiose mokyklinėse programose bus pereinama nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo. Iš tikrųjų, viskas atvirkščiai.Pasirodo, iki šiol baigiamosiose gimnazinėse klasėse pagal išplėstinį kursą istorijos besimokę jaunuoliai privalėjo mokėti gerokai mažiau faktų - tik apie 77 datas, 78 asmenybes bei įvykius, 176 sąvokas.Tad kuo, remiantis, toks kiekybinis 11-12 klasių mokiniams žinotinų faktų šuolis buvo padarytas? Ar buvo atlikta šiuo metu - nuo 2008 m. - galiojančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos programų įgyvendinimo mokykloje analizė, ištyrinėtos programų stipriosios bei silpnosios pusės? Ar Lietuvoje yra tęstinė istorijos programų rengimo tradicija?Ar tikrai nauja istorijos programa yra orientuota į kompetencijas, ar vis dėlto tai yra į faktologijos žinojimą orientuota programa?Ar buvo atlikta gili ir nuosekli užsienio šalių patirties rengiant istorijos programas analizė? Ar ženkliai išaugęs istorijos faktų 11-12-oje klasėse kiekis leis mokytojams ugdyti probleminį mokinių mąstymą? Ar daugumos Lietuvos mokyklų mokiniai ir mokytojai pajėgs per istorijos pamokose tokį platų medžiagos kiekį įsisavinti ir greta to ugdyti bendruosius ir specifinius istorijos dalyko gebėjimus, skirti laiko istorijos šaltinių nagrinėjimui, atlikti patikrinimus, ruoštis istorijos egzaminui ar baigiamajam darbui? Ar yra tikslus, aiškus, visiems prieinamas planas, kaip mokytojams bus pasiekiama dalykinė ir metodinė pagalba: naujos mokymo priemonės (pvz., chrestomatijos), užduočių bankai, vadovėliai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: istorikai dr. Ignas Kapleris ir Kornelijus Šleževičius.Ved. Jonė Kučinskaitė