Dešimt balų. Švietimo reformos grimasos: siekiama kokybės, bet pagrindiniu kriterijumi iškeltas gimnazijų mokinių skaičius

Nuo kito rugsėjo visos gimnazijos, kurios neturės 21-o mokinio, nebegalės formuoti vienuoliktų klasių. Visi jaunuoliai, ketinantys tęsti mokymąsi gimnazinėse klasėse, turės pasieškoti kitų gimnazijų. Tai ypač jautru ir aktualu nedidelių miestelių bendruomenėms. Čia į mokyklas iki šiol suvažiuodavo mokytis jaunuoliai, gyvenantys atokiuose kaimuose už keliolikos kilometrų. Nuo rugsėjo tiek jiems, tiek rajoninių miestelių vienuoliktokams mokykla gali dar labiau nutolti, o kelionė iki mokyklos truks nebe vieną ar pusantros valandos, o ne mažiau nei dvi pustrečios valandos į vieną pusę ir tiek pat atgalios į namus. Apie tai, kad šie jaunuoliai dar galės lankyti kokius nors būrelius, niekas nebekalba.Viena vertus, iš tiesų nedaug mokinių turinčios gimnazijos ir klasės dažnai nesuteikia kokybiško vidurinio išsimokslinimo, tad tikrai reikalingos reformos. Kita vertus, reformatoriai, tikindami, kad jų tikslas, jog visi mokiniai gautų geresnį nei iki šiol išsilavinimą, realiai vadovaujasi ne kokybės, o kiekybės matu - mat neretu atveju mažesnės kokybiškos gimnazijos neteks šio statuso ir nebegalės mokyti gimnazistų ir šie jaunuoliai turės vykti „lavintis“ į už keliadešimties kilometrų esančias gerokai akademiškai silpnesnes ar netgi visiškai akademiškai suvargusias gimnazijas. Svarbu ne kaip jos moko ir išmoko, o kiek jų vienuoliktose - dvyliktose klasėse mokosi gimnazistų.Ar tikrai mokinių kiekybė yra svarbiau už akademinę kokybę?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras, Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos Tarybos pirmininkė Jurgita Žabaliūnaitė, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė bei Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.Ved. Jonė Kučinskaitė