Draugystė veža. Karas turi moters veidą

Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos kiemo išvyksta automobiliai, prikrauti labai reikalingos tikslinės pagalbos. Kita pašnekovė Raimonda Bukinienė – šaulė, paramedikė, savanorė. Moterys pasakoja, kaip joms sekėsi paskutinės humanitarinės pagalbos kelionės metu, kurios metu joms teko pasiekti ir priešakines fronto linijas ir, kartu su kariais išgyventi stingdantį šaltį, draugų netektis.2022-ieji Seimo buvo paskelbti Savanorystės metais. Simboliška, tačiau savanoriška veikla šiuo metu yra ypatingai reikalinga ir vertinama. Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Savanorystės metais buvo siekiama garsiau kalbėti apie šią veiklą, su ja supažindinti ir į ją įtraukti daugiau jaunų žmonių. Tačiau prasidėjus karinei Rusijos agresijai, to daryti nebereikėjo – žmonės savanorišką veiklą pradėjo vykdyti tarsi intuityviai: jausdami, kam ir kur jų pagalba yra labiausiai reikalinga.Ved. Žydrė Gedrimaitė