Draugystė veža. „Mes nepalūšim!“ - vienbalsiai sako pašnekovės

Atviras, kartais sukrečiantis pokalbis apie pasikeitusį gyvenimą, apie labai prasmingą ir reikalingą veiklą 24/7. „Mes nepalūšim“, - vienbalsiai sako moterys ir Marija šypsodamasi priduria: „kiekviena komanda turi turėti savo mamą“.Abi moterys pasakoja, kad tik įsijungus į konkrečias veiklas, pavyko sudėlioti savo emocijas, prasidėjus karui. Ir, nors Marija Dubickienė sako „mes maži“, tačiau fondo organizuojamos veiklos apima tikrai daug. Organizacijos savanoriai, kartu su „Lukšų vyrais“ – broliška vyriškių bendruomene, šiuo metu veikiančia, organizuojant ir pristatant reikiamą pagalbą ukrainiečiams, tarpininkaujančia dėl lietuvių karo instruktorių vykimo į Ukrainą, nuolat renka konkrečią reikiamą humanitarinę pagalbą, informuoja ir konkrečiai gelbėja ukrainiečius įdarbinimo, apgyvendinimo klausimais, konkrečiais atvejais suveda su žmonių gelbėjimo komandomis iš karo siaubiamų vietų Ukrainoje ir kt.Dar vienas pokalbis apie karą. Karą, kuris tęsiasi jau daugiau nei trys savaitės, karą, kuris nepalieka abejingų. Ir kiekvienas, pagal galimybes ir asmeninį jausmą, stojame į savo frontą. Pokalbis su Marija Dubickiene, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ iniciatore ir steigėja ir Daiva Morkūnaite, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vyriausiąja vadybininke, fondo savanore, atsakinga už pabėgėlių informacijos, apgyvendinimo ir įdarbinimo centrą.Ved. Žydrė Gedrimaitė