Draugystė veža. Oliona ir Olegas Golovatenko: Lipome į automobilį žinodami, kad evakuacinius automobilius apšaudo ir kelyje stovi daug jų, s

Ukrainiečių žurnalistų šeima, auginanti neįgalų sūnų, ištrūkę iš Černihivo, šiuo metu glaudžiasi Vilniuje. Laidoje Oliona ir Olegas Golovatenko pasakoja, ką jiems teko išgyventi nuo pirmosios karo dienos, stengiantis tiesiog išlikti ir išsaugoti savo ypatingą sūnelį.„Mes pastoviai kažko bijojome. Pradžioje - bijojome, kad prasidės karas, karas prasidėjo. Po to aš bijojau, o viešpatie, kaip gyventi po žeme – gyvenome po žeme. Po to aš bijojau, o kaip gyventi be elektros ir šviesos – greitai po miesto infrastruktūros apšaudymo, dingo šviesa. Taip, tai buvo labai baisu. Tamsa po žeme… Tai labai slėgė. Pradžioje naudojamės žibintuvėliais. Tačiau baiginėjosi žibintuvėlių baterijos, o pakrauti nebuvo kur. Po to mes pradėjome deginti žvakes, tačiau žvakių liepsna mažina deguonies kiekį, stengėmės kuo mažiau jas deginti… Ko gero taip, šviesos nebuvimas buvo baisiausias dalykas…“, - pasakoja Oliona.Sukrečiantis pokalbis apie gyvenimą po žeme, apie apšaudymus, mėginant palikti okupuotą miestą, apie visą siaubą, kurį teko patirti.Ved. Žydrė Gedrimaitė