Draugystė veža. Teatro terapija – kas tai? Ir ko reikia, kad gyvuotų mėgėjų teatras?

Nuo 1962 metų kovo 27 – ąją minima Tarptautinė teatro diena. Laidoje su Nida Žilinskiene - Kazio Binkio mėgėjų teatro vadove, teatro terapijos užsiėmimų organizatore ir teatro mylėtoja ir ilgamete K.Binkio teatro nare Ineta Vaitiekūniene kalbamės apie teatro terapiją ir ko reikia, kad gyvuotų mėgėjų teatras. Pašnekovės pasakoja, kad joks karantinas nesustabdo noro kurti, tačiau, vien entuziazmo yra mažai, kad labai veiksmingos teatro terapijos užsiėmimai pasiektų tuos, kuriems jos labai reikia.Kazio Binkio teatras – vienintelis mėgėjiškas teatras Kaune, išlaikęs laiko ir santvarkų išbandymus. 1936 m. tuometiniame kultūros klube mėgėjiška dramos trupė, vadovaujama V. Bičiūno, pastatė K. Čapliko pjesę „Robotai“. Šie metai laikomi dabartinio teatro gimimo data. 1939 metais trupei vadovavo J. Miltinis. Teatro „aukso amžius“ siejamas su režisieriumi A. Kybartu, dailininku J. Surdoku, kai su nieko apie teatrą nenutuokiančiu jaunimu buvo pastatyti profesionalūs, Lietuvoje pagarsėję spektakliai. Po spektaklio „Tamošius bekepuris“ teatras pasivadino Kazio Binkio vardu.Teatre kūrybinę veiklą pradėjo aktoriai: E. Žebertavičiūtė, V. Grigolis, R. Vaidotas, S. Jačėnas, A. Žekas, A. Kybartas, A. Stanionis, A. Jalianiauskas, G. Adomaitis ir kiti dabar jau profesionalūs režisieriai, aktoriai, kultūros darbuotojai. 1972–1980 m. teatro režisieriumi dirbo ir dešimt spektaklių pastatė R. Štaras. Nuo 1995 m. R. Štaras vėl buvo pakviestas vadovauti Kazio Binkio teatro suaugusiųjų trupei, o nuo 2020 m. vadove tapo Nida Vita Žilinskienė. Teatro kūrybinis gyvenimas neatsiejamas nuo tradicinio festivalio „Kauno rampa“, kuriame kiekvienais metais teatras pristato premjerą, sukviečia kitus teatrus kartu alsuoti magišku teatro pasaulio oru.Ved. Žydrė Gedrimaitė