Egzaminų apeliacijos be teisės žinoti savo padarytas klaidas – skaidrumas ar iliuzija?

Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, valstybinių brandos egzaminų apeliacijų skaičius, ypač matematikos, išaugo.Bet pervertinimų mokiniams palankia linkme beveik nestebima. Ir tai tarsi turėtų būti žinia tiek valstybinių brandos egzaminų pirmąją dalį laikiusiems vienuoliktokams, tiek antrąją egzaminų dalį laikiusiems abiturientams, kad vertinimo sistema veikia praktiškai idealiai – darbai vertinami itin kokybiškai.Jeigu nežinotume vienos aplinkybės. Pasirodo, abiturientai, teikdami apeliaciją, negali matyti, kodėl vertintojas taip įvertino darbą, tiksliau, kokias nurodė klaidas, už ką buvo negauta ar prarasta taškų. Kitaip sakant, jaunuoliai priversti gintis aklai – spėlioti, už ką vertintojai jiems nedavė taškų.Šiemet, kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, pateikta 710 apeliacijų. Tačiau rezultatai keisti vos 48 atvejais. Ir tik 43 jų naudingi mokiniams. O tai nesiekia nė 7 proc.Tuo tarpu užpernai teigiamai pasibaigė daugiau nei 10 proc. apeliacijų.Tad ar dabartinę apeliacijų sistemą galime vadinti skaidria, ugdymą stiprinančia sistema? Ar tai nėra tiesiog formalus procesas, kuriame mokinys privalo pasitikėti vertintojais, kurių darbo nemato?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila.Ved. Jonė Kučinskaitė.