Estai pataria Lietuvai, kokių klaidų nedaryti, išlaikant ekonomikos pakilimą

Įspūdingu pasiekimu pasižymi Lietuva ES-oje - per paskutinius 5 metus Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 26 proc, tuo metu Latvijoje per pus mažiau, o Estijoje, kuri buvusi pavydžiu regione – procentu sumažėjo, sumažėjo ir didžiosiose Europos Sąjungos šalyse, skaičiuoja Eurostatas. Ką reiškia toks augimas Lietuvai, kaip paaiškinti tokius skirtumus su kitomis šalimis kaimynėmis, ir kokios Estijos patirtys gali būti pamoka mūsų ir visos Europos šalių ekonomikoms?Žemės ūkio sektorius klimato kaitos pojūčius pajaučia pirmasis. Ūkininkai sako, kad prisitaikyti tampa vis sunkiau. Tenka išbandyti naujausias augalų veisles, eiti modernizacijos keliu. Dalis ūkininkų svarsto galimybę, kaip Pietų šalyse imti du derlius. Kiti tuo metu keičia veiklą ar visai atsisako ūkininkavimo.Utena pritrūko gyvenamojo ploto. Čia daugėjant gyventojų, pastebimai išaugo naujų būstų poreikis, o tokių nėra. Paskutinis daugiabutis statytas prieš penkiolika metų. Gelbėti situacijos ėmėsi savivaldybė, ieškodama nekilnojamojo turto vystytojų, taip pat - ir buvę uteniškiai. Šie investuoja į gimtąjį miestą - kuria naujus kvartalus.Eteryje – rubrika apie dirbtinį intelektą. Šia sritimi besidomintis Darius Grigaliūnas sako, jog siekiant sumažinti klimato kaitą, dirbtinio intelekto sprendimai yra labai reikalingi. Kaip tokios technologijos gali padėti, kovojant su tokiomis problemomis?Miego kokybė turėtų būti svarbi ir darbdaviams, akcentuoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kodėl ir kas gali prisidėti prie geresnio darbuotojų miego, mokslininkė paaiškina naujame „Miego DNR“ epizode.Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Socialinių tinklų ekspertai pastebi, kad šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi vadinamaisiais memais, komiška informacija, sparčiai plintančia internete.Ved. Gabija Narušytė